Kaip jūs vertintumėte tokią situaciją? Sutinkate, jog kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo jis paprastesnis, o puikybė - viena iš didžiausių nuodėmių?
Išgirdusi, kaip jauna pedagogė pasielgė su mokyklos valytoja, net apsiverkė

Išgirdusi, kaip jauna pedagogė pasielgė su mokyklos valytoja, net apsiverkė

Šiais laikais esame labai susvetimėję žmonės. Šaltai bendraujame ne tik su savo kaimynais, bendradarbiais, bet ir savo artimaisiais, giminaičiais. Patyčios dėl socialinės nelygybės, mobingas paplitęs ne tik tarp moksleivių, bet ir tarp prestižinės profesijos atstovų, tarp jų netgi medikų.

Todėl mane ypač sujaudino vienoje socialinio tinklo grupėje pasidalintas mokyklos valytojos pasakojimas. Ji pasidalino nuostaba, kaip su ja elgiasi jaunos mokyklos pedagogė.

Mokykloje dirbanti moteris pasakojo negalinti patikėti, kad jauna mokytoja mielai kviečiasi valytoją kartu paplepėti prie kavos puodelio, vaišina desertais.

Valytoja stebėjosi, ar iš tiesų gali taip būti, kad išsilavinę ir prestižinę profesiją turintys žmonės gali taip nuoširdžiai norėti bendrauti su nekvalifikuotą darbą dirbančiomis moterimis.

Tas nuoširdus moters laiškas ir pasakojimas, žinokit, sugraudino ir netgi pravirkdė mane. Nes tai, ką daro tokios jaunos pedagogės, yra išties nuostabu.

Mums, augusiems sovietmečio laže, vis dar sunku patikėti, kad šiais laikais yra puikių jaunų žmonių, kurie neskirsto savo draugų pagal profesijas, socialinį statusą, prestižinį darbą, atlyginimą, padėtį visuomenėje.

Jaunoji karta geba bendrauti tiesiog su jiems patinkančiais žmonėmis. Neskaičiuoja jų nekilnojamojo turto ir aplankytų užsienio šalių.

Galbūt ši istorija palietė taip jautriai dar ir dėl to, kad mano pačios giminaitė ilgus metus dirba tokį darbą, plauna patalpas, valo ne tik dulkes, bet ir tualetus. Iš jos patirties žinau, kad tikrai ne visi kolegos su valytojais netgi sveikinasi, o kai kurie netgi rodo atvirą nepagarbą.

Kodėl tai rašau? Norėčiau visus, ypač vyresnės kartos žmones, padrąsinti nebijoti būti savimi, nesigėdinti savęs, savo profesijos, ar tai būtų valytoja, ar šiukšlių vežėjas, ar kiemo sargas, ar stalius, ar pardavėja, ar slaugytoja, ar įmonės direktorius – visos profesijos yra reikalingos ir nepakeičiamos.

Visų darbas yra vienodai sunkus, svarbus, atsakingas ir reikalaujantis pagarbos. Ne tik kitų pagarbos. Svarbiausia nepamiršti mylėti ir gerbti patiems save. Nenuvertinti savęs kitų akyse. Pasitikėti savimi.

Ir nepamirškime, kad tai – tik darbas, kuris tikrai nenulemia jūsų šviesių asmenybių. Darbus žmonės gali pakeisti, bet savo vidinės šviesos – ne.

Labai tikiuosi, kad mūsų jaunoji karta išlaikys tokias moralines vertybes ir taps pavyzdžiu mūsų vyresniajai kartai, kurių tarpe tikrai vis dar gaji mada dalinti žmones pagal jų kilmę, tautybę, išsilavinimą, uždarbį.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

836
623 Pasidalino
mitybos planas
mitybos planas