Neįprastas reginys danguje nustebino gyventojus: specialistai paaiškina fenomeno kilmę
Sekmadienio vakarą Lietuvos gyventojai tapo neįprasto ir įspūdingo reiškinio liudininkais – dangų papuošė neįprastai atrodantys debesys, kurie sukėlė smalsumą ir klausimus. Šis reginys buvo paaiškintas meteorologų, kurie atskleidė šio fenomeno detales.
Kas yra šluotiškieji debesys?
Specialistai paaiškino, kad stebėti debesys vadinami šluotiškaisiais debesimis, arba virga (lotyniškas pavadinimas). Tai retai Lietuvoje pastebimi debesys, kuriuos dažniau galima išvysti pavasarį, apie kovą ar balandį. Šių debesų ypatybė yra tai, kad iš jų krentantys vandens lašeliai arba ledo kristalai nepasiekia žemės paviršiaus, nes išgaruoja ore. Tokie debesys sudaro įspūdingą vizualinį efektą – danguje matomi kritulių ruožai, kurie nesiliečia su žeme, o garuoja skrisdami žemyn.
Šį reiškinį lėmė specifinės atmosferinės sąlygos, kurių metu vyko kritulių garavimas. Šis garavimo procesas prasideda nuo kritulių dalelių – lašelių ar kristalų – dydžio mažėjimo dėl to, kad jie praranda dalį savo masės. Virga formuojasi tuomet, kai garavimo procesas baigiasi dar prieš pasiekus žemę, tad krituliai tarsi „dingsta“ ore.
Kodėl kritulių ruožai įgauna kabliuko formą?
Virgos reiškinys dažnai turi papildomą įdomų elementą – apatiniuose debesų sluoksniuose matomi kritulių ruožai neretai įgauna kabliuko pavidalą. Meteorologai paaiškina, kad tai gali būti lemta dviejų veiksnių: vėjo poveikio ir kritulių greičio pokyčio. Kai vėjas paveikia krentančius kritulius, jų trajektorija pasikeičia, dėl ko matomas užlinkimas. Taip pat, mažėjant lašelių dydžiui ir masei dėl garavimo, keičiasi jų kritimo greitis, ir tai gali dar labiau iškreipti kritulių formą.
Ar toks reiškinys Lietuvoje dažnas?
Nors šluotiškieji debesys dažniau pastebimi pavasarį, kai atmosferos sąlygos yra palankesnės, šis rudens reiškinys taip pat nėra neįmanomas. Pavasarį jie būna dažniau stebimi dėl besikeičiančių oro sąlygų ir stiprių temperatūros svyravimų. Tai daro šį fenomeną dar ypatingesnį rudens laikotarpiu, kai toks reiškinys nėra įprastas ir nustebina net labiausiai patyrusius gamtos stebėtojus.
Toks meteorologinis reiškinys dažniausiai tampa trumpalaikiu vizualiniu malonumu, tačiau jis ir toliau skatina žmonių smalsumą bei diskusijas apie gamtos grožį ir sudėtingumą.