Ketvirtadienį Donaldas Trumpas tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, nuteistu baudžiamojoje byloje. Ką šis istorinis nuosprendis gali reikšti jo rinkimų kampanijai, kuria respublikonas siekia šiais metais sugrįžti į Baltuosius Rūmus?
Prisiekusieji Niujorke ketvirtadienį svarstė devynias su puse valandos, kol vienbalsiai nusprendė, kad D. Trumpas yra kaltas dėl 34 kaltinimų klastojant verslo dokumentus ir taip sukčiaujant rinkimuose. 77-erių D.Trumpas šį nuosprendį ruošiasi apskųsti.
D.Trumpo apkaltinamasis nuosprendis yra istorinis dėl kelių priežasčių: jis yra ne tik pirmasis buvęs JAV prezidentas, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, bet ir pirmasis numanomas pagrindinės partijos kandidatas tapęs nuteistu nusikaltėliu.
Kol D.Trumpas planuoja pateikti apeliaciją byloje dėl „nutylėtų pinigų“ ir liepos 11 d. laukia nuosprendžio, kuris teoriškai gali apimti įkalinimą ir didelę baudą, daugelis svarsto, kokių pasekmių šis įvykis gali turėti besiartinantiems JAV prezidento rinkimams.
Tačiau, turint omenyje, kad nieko panašaus istorijoje dar nėra buvę, tai nuspėti sunku net ekspertams.
„Kol kas sunku pasakyti, nes sprendimas neturi analogų, neturime istorinių pavyzdžių, kurie leistų prognozuoti, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala. – Tačiau jau anksčiau buvo atlikta visuomenės nuomonės tyrimų, kurie rodė, kad dalis D.Trumpo rinkėjų, pamatę, kad jų remiamas kandidatas yra nuteistas, permąstytų savo poziciją ir galbūt už jį balsuoti atsisakytų.“
D.Trumpas anksčiau šiais metais užsitikrino respublikonų kandidato į prezidentus nominaciją ir praėjus vos kelioms dienoms po nuosprendžio paskelbimo turėtų būti vainikuotas partijos suvažiavime.
Ar tai gali nulemti rinkimus?
Nuomonių apklausos rodo, kad D.Trumpą ir Joe Bideną šiuo metu palaikytų beveik identiškas skaičius rinkėjų, tačiau D.Trumpas išlaiko nedidelę persvarą daugelyje svarbiausių svyruojančių valstijų, kurios lems rinkimus. Tačiau šios apklausos taip pat liudija, kad ketvirtadienio nuosprendis D.Trumpui gali visa tai pakeisti.
Per respublikonų pirminius rinkimus šią žiemą atliktose apklausose dviženklis rinkėjų skaičius teigė, kad nebalsuotų už buvusį prezidentą, jei jis būtų nuteistas už sunkų nusikaltimą. Balandžio mėnesį „Ipsos“ ir „ABC News“ atlikta apklausa parodė, kad 16 proc. D.Trumpą palaikančių asmenų tokioje situacijoje persvarstytų savo paramą.
Tačiau tuomet buvo kalbama tik apie hipotetines situacijas. Be to, tuo metu jam buvo iškeltos keturios baudžiamosios bylos, įskaitant kaltinimus, susijusius su įtariamu sąmokslu, kuriuo siekta panaikinti 2020 m. rinkimų rezultatus, ir jo elgesiu su įslaptintais dokumentais pasitraukus iš Baltųjų rūmų.
„Tie visuomenės nuomonės tyrimai savaime nerodė, kuri byla iš keturių didžiųjų bylų, nukreiptų prieš D.Trumpą, galėtų turėti didžiausią efektą, bet buvo svarstančių, kad šis atvejis, dėl kurio D.Trumpas buvo nuteistas, galbūt yra mažiausiai įtikinantis, galbūt yra pats klampiausias ir tas tiesioginis neigiamas efektas D.Trumpui gali būti mažas“, – pažymėjo L.Kojala.
Nors išlieka neaišku, kaip dar neapsisprendę rinkėjai reaguos į istorinį teismo verdiktą D.Trumpui, pats politikas šia situacija pasinaudoti greičiausiai nesibodės.
„Kad pats D.Trumpas bandys tuo naudotis ir sakys, kad sistema dar kartelį bando jį sunaikinti ir sustabdyti nuo pergalės rinkimuose yra akivaizdu, tą matėme ir pastaraisiais mėnesiais“, – prognozavo L.Kojala.
„Tikrąjį nuosprendį lapkričio 5 d. paskelbs žmonės“, – pareiškė D.Trumpas, praėjus kelioms akimirkoms po to, kai išėjo iš teismo salės.
Kas iš tiesų rūpės rinkėjams?
Kaip britų nacionaliniam transliuotojui BBC sakė JAV apklausų organizatorius, dirbęs su demokratų prezidentu Billu Clintonu ir nepriklausomu Niujorko meru Michaelu Bloombergu Dougasas Schoenas, iki to laiko JAV rinkėjai greičiausiai nejaus stiprių jausmų dėl „nutylėtų pinigų“ bylos, nes ji yra susijusi su aštuonerių metų senumo įvykiais.
„Nors nuteisimas už nusikaltimą nėra puikus dalykas, lapkritį rinkėjai galvos apie infliaciją, pietinę sieną, konkurenciją su Kinija ir Rusija bei pinigus, kurie išleidžiami Izraeliui ir Ukrainai“, – BBC aiškino jis.
Su šia nuomone sutinka ir L.Kojala. Kaip vieną svarbiausių faktorių, nulemsiančių JAV prezidento rinkimų rezultatus politologas išskyrė ekonominę situaciją ir infliaciją.
„Didžioji dalis amerikiečių vis dar nėra pasiekę pagal realiąsias pajamas to lygio, kuris buvo prieš pastarųjų kelerių metų infliacijos bangą. Dėl didelės infliacijos perkamoji galia yra sumažėjusi ir tai, akivaizdu, yra labai neigiamas veiksnys dabartiniam prezidentui Joe Bidenui, kuris vis bando įtikinti, kad situacija gerėja, bet tą nebūtinai didelė dalis amerikiečių jaučia savo kasdienybėje“, – sakė jis.
Bandydamas savo pusėn patraukti amerikiečius D.Trumpas neabejotinai ištrauks ir nelegalios migracijos kortą.
„Nors pastaruoju metu srautai nelegalių imigrantų, sulaikomų pasienyje su Meksika yra sumažėję, tai vis dar yra emocinis ir degantis klausimas ta prasme, kad vienareikšmiško ilgalaikio spendimo pasiekta nėra ir D.Trumpas tai bandys išnaudoti parodant, vėlgi, kad J.Bideno administracija negeba efektyviai priimti sprendimų“, -paaiškino L.Kojala.
Tuo metu J.Bidenui reikšmingos sėkmės gali atnešti šalį skaldantis abortų klausimas, pridūrė politologas:
„Akivaizdu, kad J.Bidenas bandys išnaudoti abortų kortas, sakydamas, kad respublikonai nori apriboti moterų teisę apsispręsti dėl abortų klausimo ir tokiu atveju jeigu rinkimus laimėtų D.Trumpas tie suvaržymai būtų dar didesni ir tai, akivaizdu, tikrai kenkia ir respublikonams, ir potencialiai D.Trumpui.“
Visgi, pasak L.Kojalos, svarbiausi, rinkimus nulemsiantys klausimai gali išryškėti prieš pat rinkimus.
„Tad yra turbūt šie trys klausimai ir, aišku, dar daugybė kitų, kurie gali būti aktualūs ir labai daug ką lems aplinkybės prieš pat balsavimą, tai yra spalį, netgi pirmosiomis lapkričio dienomis – kokios temos bus ryškiausios, matomiausios ir kaip vienas ar kitas kandidatas sugebės pristatyti save tų temų atžvilgiu“, – svarstė RESC direktorius.
Nepalaužiamas palaikymas
Kaip rašo BBC, aštuonerius metus ekspertai ir kritikai, prognozavę artėjančią D.Trumpo politinę griūtį, tik įrodinėjo, kad klydo. Jo 2016 m. prezidentinę kampaniją pertraukė skandalai, kurie tikriausiai būtų pakirtę tipišką politiką, įskaitant įrašytą D.Trumpo pokalbį „Access Hollywood“ apie moterų grabinėjimą, kuris ne kartą buvo minimas ir šiame teismo procese.
D.Trumpo atstovaujama Respublikonų partija iš esmės laikėsi kartu su juo per dvi apkaltas ir chaotišką jo prezidentavimo pabaigą, per kurią JAV Kapitolijų šturmavo jo šalininkų minia.
Visa tai nesutrukdė buvusiam prezidentui imtis politinio atgimimo, kuris suteikė jam galimybę lapkritį susigrąžinti Baltuosius rūmus.
„Šiuo metu tai jau aksioma, tačiau D.Trumpo nuolatinis palaikymas, nepaisant tokio pobūdžio skandalo, kuris būtų nušlavęs tiesiog bet kurį kitą ankstesnį kandidatą Amerikos istorijoje, yra išties stulbinantis“, – BBC sakė Pietų metodistų universiteto Prezidentinės istorijos centro direktorius Jeffrey'is Engelis.
Šis istorinis apkaltinamasis nuosprendis gali būti kitoks, ypač jei D.Trumpo apeliacijos bus nesėkmingos ir jam grės kalėjimas, pažymi britų nacionalinis transliuotojas. Tačiau lygiai taip pat tai gali būti tik paskutinis iš ilgų iš pažiūros žlugdančių įvykių, kurie, žvelgiant iš laiko perspektyvos, buvo tik kliūtys D.Trumpo kelyje į valdžią.
Vašingtone esančio Amerikos universiteto profesorius Allanas Lichtmanas sukūrė politinį modelį, pagal kurį nuo 1984 m. sėkmingai nuspėjo visų prezidento rinkimų nugalėtoją. Vis dėlto jis pripažįsta, kad D.Trumpo apkaltinamasis nuosprendis gali būti toks „kataklizminis ir beprecedentis“ posūkis, kuris išmuš iš vėžių visą modelį ir pakeis istorijos eigą.
„Istorijos knygose tai bus užfiksuota kaip tikrai nepaprastas, precedento neturintis įvykis, tačiau daug kas priklausys nuo to, kas nutiks po to“, – BBC sakė jis.
Galutinį sprendimą dėl D.Trumpo apkaltos svarbos lapkritį priims rinkėjai. Jei buvęs prezidentas pralaimės, jo apkaltinamasis nuosprendis greičiausiai bus vertinamas kaip viena iš to priežasčių. Jei jis laimės, tai gali tapti tik išnaša apie audringą, bet reikšmingą D.Trumpo politinę karjerą.
„Kaip žinia, istoriją rašo nugalėtojai“, – sakė J.Engelis.
Ar D. Trumpas sės į kalėjimą?
D.Trumpo teisinius nuotykius stebintys ekspertai nemano, kad po ketvirtadienio apkaltinamojo nuosprendžio D.Trumpas bus pasiųstas į kalėjimą, nors tokia tikimybė yra.
„Teisininkai svarsto, kad tokio verdikto atveju tikėtis, kad iš karto būtų pritaikyta sankcija įkalinant asmenį yra nelabai didelė. Ji nėra atmestina, nes tokia sankcija pagal teisės aktus gali būti taikoma, bet turbūt švelnesnės priemonės šiandien būtų labiau įtikinamos, juo labiau, kad, visa tai bus skundžiama ir galutinis nuosprendžio įsiteisinimas gali užsitęsti“, – svarstė L.Kojala.
Nusikaltimai, dėl kurių Niujorke D.Trumpas buvo pripažintas yra E klasės nusikaltimai – žemiausios pakopos nusikaltimai, už kiekvieną iš jų skiriama maksimali ketverių metų bausmė.
Kaip pažymi britų leidinys „Sky News“, parinkdamas bausmę teisėjas turės atsižvelgti į D.Trumpo amžių (77 m.), į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, ir į tai, kad byla susijusi su nesmurtiniu nusikaltimu.
Net jei teisėjas Chuanas Merchanas, pasirinks laisvės atėmimo bausmę, tikėtina, kad D.Trumpas apskųs apkaltinamąjį nuosprendį ir tikėsis, kad iki šio posėdžio bus paleistas už užstatą. Šis procesas gali nueiti iki Apeliacinio teismo ir, kas svarbu D.Trumpui, gali užsitęsti kelis mėnesius – galbūt net iki lapkritį vyksiančių rinkimų.
Jei D.Trumpas būtų išrinktas prezidentu atlikdamas bausmę, situacija taptų dar sudėtingesnė, nes net konstitucijos ekspertai nėra tikri, kaip tokiu atveju viskas pakryptų.
„Tai būtų tik spėliojimas, – šių metų pradžioje laikraščiui „The New York Times“ sakė Kalifornijos universiteto Berklyje konstitucinės teisės ekspertas Erwinas Chemerinsky. – Esame labai toli nuo visko, kas kada nors yra įvykę.“
Ar D. Trumpas galėtų valdyti JAV, būdamas įkalintas?
Ekspertų teigimu, niekas netrukdytų D. Trumpui perimti pareigas, net jei jis atsidurtų už grotų, rašo „Sky News“. Tačiau jeigu prezidentas nebegalėtų vykdyti savo pareigų, jas galėtų perduoti viceprezidentui.
Yra nuostata – JAV Konstitucijos 25-oji pataisa, kurioje numatyta valdžios perdavimo viceprezidentui procedūra, jei prezidentas „negali vykdyti savo įgaliojimų ir pareigų“.
Tačiau tam reikėtų viceprezidento ir D.Trumpo kabineto narių – kurie bus jo rankomis parinkti ir neabejotinai lojalūs – pritarimo.
Ekspertų vertinimu, labiau tikėtina, kad D.Trumpas sieks iškelti bylą dėl jo paleidimo arba prašys malonės, kad galėtų valdyti šalį.
Šaltinis: lrytas
