Kauno miesto savivaldybei inicijuojant statyti paminklą vienam pirmųjų šalies vadovų Algirdui Mykolui Brazauskui, pasisakė ir jo sutuoktinė Kristina Brazauskienė. Ji 15min atvirai papasakojo, kodėl reikia įamžinti jos vyro atminimą paminklais – ir ne tik Kaune, bet ir Vilniuje.
Kauno miesto savivaldybė planus statyti paminklą A.M.Brazauskui paskelbė birželio pradžioje, kadangi kitąmet bus 15 metų nuo jo mirties, o „deramo atminimo ženklo“, pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, jam iki šiol nėra.
Šią savaitę idėjai statyti paminklą Kaune, preliminariai – istorinės Prezidentūros kieme, pritarė Kauno miesto savivaldybės taryba, kurioje kilo aršių diskusijų dėl A.M.Brazausko asmenybės.
Kauno miesto planus statyti paminklą vienam ryškiausių šalies politikų po Nepriklausomybės atkūrimo įvertino ir ekspertai, kurie tikino, kad mes vis dar neturime vienareikšmiško santykio su sovietine praeitimi, dėl ko ir kyla diskusijos dėl paminklų tokioms asmenybėms.
15min nusprendė apie Kauno miesto savivaldybės planus paklausti ir A.M.Brazausko našlės K.Brazauskienės, kuri tvirtai pasakė, kodėl toks paminklas jos vyrui yra reikalingas ir kur dar jis galėtų atsirasti.
„Jis nusipelnė pagarbos“
K.Brazauskienė tvirtino, kad jos vyras vertas įamžinimo paminklais, todėl idėją statyti paminklą Kaune vertina teigiamai, kadangi A.M.Brazauskas, anot jos, nusipelnė pagarbos.
„Teigiamai, nes jis nusipelnė. Jis vienintelis iš prezidentų akivaizdžiai padarė tai, ko kiti nesugebėjo per tiek laiko, kiek buvo kadencijų. Visi tik naudojasi jo darbo vaisiais“, – 15min sakė K.Brazauskienė.
„Ir prezidentūra, ir Valdovų rūmai – kiek jis turėjo prisikentėt... O dabar savo užpakalių niekas išnešt nenori. Visi ten sėdi ir nenori Brazausko prisimint“, – pridūrė ji.
Paklausta, kaip vertina ir vietą, kurioje ketinama statyti paminklą jos vyrui, ji teigė, kad „man viskas tinka, ką daro“.
Ji pabrėžė, kad A.M.Brazausko atminimą būtina įamžinti ir Vilniuje – tam tikrų dabartinės prezidentūros kiemas.
„Aš pasakysiu taip – jis nusipelnė pagarbos. Aš anksčiau sakiau, kad ant tos naujos prezidentūros turi būti pakabinta lentelė, jog ją įkūrė ir dirbo pirmas tautos rinktas prezidentas. Kalbu apie dabartinę prezidentūrą – ten irgi yra kiemelis, kur galima paminklą pastatyt“, – tikino A.M.Brazausko našlė.
Moteris taip pat sakė per daug nesiklausanti kritikų, kurie sako, kad jos vyro atminimo nereikėtų įamžinti dėl komunistinės praeities, o dėl paminklo vietos Kaune turėtų spręsti ir istorikai.
„Aš visai nekreipiu dėmesio į tuos komentarus ir neskaitau jų, o kad nepatinka jis, tai ir gyvas daug kam nepatiko, bet tauta kitaip nusprendė ir jį išrinko“, – kalbėjo K.Brazauskienė.
Jos teigimu, A.M.Brazauskas „visur pridėjo ranką prie gerovės“, o prie jam pastatytų paminklų tikrai atsiras daug žmonių, kurie padės gėlių.
„Aš manau, kad ten gėlių būtų daug“, – tvirtino moteris.
K.Brazauskienė taip pat pabrėžė, kad jos vyro pėdsakas Lietuvos istorijoje yra ypač ryškus, o darbai – akivaizdūs.
A.M.Brazauskas – vienas ryškiausių Lietuvos politinės padangės veikėjų XX-XXI amžių sandūroje. Jis buvo Kovo 11-osios akto signataras, o 1993 metais laimėjo pirmuosius šalies prezidento rinkimus, vėliau vadovavo Vyriausybei.
Sovietmečiu A.M.Brazauskas buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius. Eidamas pastarąsias pareigas jis dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms.
A.M.Brazauskas po sunkios ligos – limfmazgių vėžio – mirė 2010 metų birželio 26 dieną. Jis palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
