Richardas, kurį Lizzie vadina tėvu, yra nevaisingas. Dukters jie susilaukė dirbtinio apvaisinimo būdu. Richardas nėra biologinis mergaitės tėvas. Lizzie tėvai išsiskyrė, todėl dabar Richardas baiminasi, kad duktė apie tai sužinos. Vis dėlto, Lizzie mama mano, kad jų dukra turi apie tai sužinoti.
„Iš pradžių maniau, kad mes apie tai papasakosime, kai Lizzie bus pakankamai suaugusi priimti tokią naujieną. Vis dėlto, ši paslaptis įstūmė mūsų santuoką į neįveikiamą prarają. Galiausiai tai privedė prie skyrybų, kurios įvyko tada, kai Lizzie buvo septyneri metai”,– „Daily Mail“ pasakoja Lizzie mama.
Ji sako, kad bėgant metams ją pradėjo kankinti sąžinės graužatis, kuri ilgainiui vis labiau stiprėjo.
„Kiaušinių ir spermos donorai anksčiau buvo anonimai, tačiau 2005 metų balandį Didžiojoje Britanijoje buvo pakeisti įstatymai, kad 18 metų sulaukę vaikai turi teisę sužinoti, kas yra jų biologiniai tėvai”, – aiškina moteris.
Ji teigia, kad susidūrė su dilema, ką ir kada reikės pasakyti savo dukteriai.
Moteris pabrėžia, jog ji neturi teisinės pareigos pasakyti dukrai, kad jos biologinis tėtis yra donoras.
„Bet aš turiu moralinę pareigą pranešti jai, kad jos mylimas tėvas nėra su ja susijęs kraujo ryšiais“, – sako Lizzie mama.
Moteris baiminasi, kad viskas, ką dukra vaikystėje „žinojo“ apie savo tapatybę, augant gali virsti abejonėmis.
Ji mano, kad dukra gali pradėti domėtis, kodėl jos akys rudos, kai abu tėvai turi mėlynas akis. Arba ji gali susimąstyti, kodėl ji jaučia tokią didelę meilę mokslui, arba kodėl turi kampuotą žandikaulį. Taip pat jai gali kilti klausimų, kodėl jos tėvai neturi daugiau vaikų.
„Technologinė pažanga reiškia tai, kad jei ji nuspręs visa tai išsiaiškinti, paprastas internete užsakytas DNR testas gali atskleisti paslaptį, o internetinė paraiška HFEA gali pasakyti Lizzie donoro vardą, gimimo datą ir paskutinį žinomą adresą“, – teigia mergaitės motina.
Ji priduria, kad tokios naujienos sudaužytų Lizzie širdį.
Kai pora bandė susilaukti kūdikio, paaiškėjo, kad Richardas turi vaisingumo problemų. Jis labai norėjo vaiko, o jo tėvai neslėpė, kad nori anūkų. Galų gale jie susitarė dėl galimybės rinktis dirbtinį apvaisinimą.
Dirbtinis apvaisinimas buvo sėkmingas, tačiau dabar jie nesutaria, ką pasakyti dukrai.
„Bet kokiu atveju planuoju jai apie tai pasakyti per ateinančius dvejus metus. Noriu jai duoti laiko susigyventi su šia naujiena, kad sulaukusi 18 metų ji galėtų nuspręsti, ar nori susisiekti su donoru“, – teigia Lizzie mama. Ji nuogąstauja, kad ši informacija taip ilgai buvo laikoma paslaptyje, kad galiausiai sužinojusi naujieną dukra gali supykti.
