Lietuvių Nerimas Ispanijoje: Skvoteriai - Nauja Grėsmė Būsto Savininkams
Turbūt daugelis galėtų sutikti, jog viena labiausiai lietuvių pamėgtų šalių yra Ispanija. Tai atspindi ir šiomis dienomis šmaikščiu juokeliu tapęs klausimas – ar jau įsigijai būstą Ispanijoje? Vieni nekilnojamą turtą (NT) šioje šalyje nusprendžia įsigyti siekdami susigrąžinti investicinę grąžą, antri – norėdami turėti vietą saulėtoms vasaroms, treti – galvodami apie geopolitines grėsmes. Vis tik viena lietuviams nerimą kelia ir Ispanijoje. Tai – skvoteriai.
Skvoteriai kelia nerimą lietuviams
Prieš penketą metų su šeima būstą Ispanijoje įsigijusi Jūratė ten apsilanko kelis kartus per metus, tačiau neslepia, jog kiekvienąkart ten vykstant pakilias atostogų nuotaikas užgožia nerimas. Po to, kai įsigijo būstą, iš Ispanijoje gyvenančių lietuvių Jūratė sužinojo apie šioje šalyje vykdomus namų užgrobimus. Įsibrovėliai, dar vadinami skvoteriais, svetimuose namuose apsigyvena tarsi tai būtų jų nuosavybė. Tikriesiems namų savininkams tai tampa didžiuliu galvos skausmu, mat iškeldinti skvoterius – itin sunku.
„Jaučiuosi labai nesaugiai ir kas kartą, kai ten vykstame, nežinau, ar rasiu tuščius namus, ar jau bus kažkas įsibrovęs. Kiekvieną kartą galvoju, ką reikėtų daryti, kaip juos iškrapštyti iš namų. Apsisaugoti patiems nelabai išeina – valstybė turėtų netoleruoti tokių dalykų ir priimti atitinkamus įstatymus, kad to nevyktų ir būtų griežtos bausmės. Tačiau to nėra“, – pastebėjo lietuvė.
Pagrindinis taikinys – negyvenami namai
Alikantės regione esančios NT agentūros „IS Real Estate“ vadovė Sonata Norkienė patvirtina, jog skvoteriai lietuviams kelia didelį nerimą. Ši tema, anot moters, būna viena pirmųjų, kurią klientų pageidavimu tenka aptarti prieš įsigyjant būstą.
„Kad ši problema yra – aš žinau. Ji egzistuoja, nes įstatymiškai įsikelti į būstą nėra draudžiama. Bet tai nebūtinai yra daroma. Mes turime daugiau nei 130 administruojamų būstų, tačiau pas mus nėra buvę tokio atvejo“, – patirtimi dalijosi S.Norkienė.
Jaunos šeimos – dažniausi skvoteriai
Pastebima, jog dažniausiai į svetimus namus nusitaiko jaunos šeimos – šios esą nusižiūri apleistus būstus ir juose nusprendžia įsikurti. Tokio namo šeimininkas, pasak lietuvės, gali ir niekada neatsirasti. Tačiau priešingu atveju iškeldinti įsibrovėlius gali būti itin sudėtinga.
„Klientams bandau paaiškinti, jog tam, kad įsikeltų skvoteriai, turi sutapti labai daug dalykų. Dažniausiai įsikeliama ten, kur nėra paveldėtojų, savininkai mirę, būstas stovi gal 10 metų, niekieno neprižiūrėtas, gal ir žolės užaugusios.
Jie pastebi tą būstą, įsikelia, sutvarko gėlynus, žolynus ir gyvena iki tol, kol atsiras naujas savininkas. Gali niekada neatsirasti, bet jeigu atsiras – žmonės nenorės taip greitai išsikelti. Tada vyksta dviejų metų teismų maratonai“, – pasakojo S.Norkienė.
Signalizacija – būtina investicija
Galvojantiems, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, moteris pataria įsirengti signalizaciją – ypač tiems, kurie įsigytą būstą lanko keletą kartų per metus.
„Apsauga atvyksta per 5 minutes, jei yra labai toli nuo infrastruktūros, tai gali užtrukti ir 20 minučių. Ką tik įsikėlusius žmones iškeldinti legalu – įstatymas šioje vietoje nebeveikia.
Vis dėlto, jei žmonės ten būna ilgiau negu dvi paras, vadinasi, jie jau gali ir pasilikti. Todėl dažnai susitariama su kaimynais, kad šie prižiūrėtų būstą, ir jeigu mato, kad kažkas vyksta, tai kaimynai irgi reaguoja, gali iškviesti policiją“, – galimus variantus vardijo Ispanijoje gyvenanti lietuvė.
Skvoteriai – tik didmiesčių problema?
Su tuo, kad apie skvoterius teiraujasi didžioji dalis lietuvių, sutinka ir NT agentūros „Naranja Spain“ vadovė Giedrė Mayorova. Tiesa, įtakos apsisprendimui dėl būsto įsigijimo ši problema esą neturi. Kaip pastebi moteris, žmonės, nusipirkę NT, nori jį apsaugoti, tad antras klausimas, kurio dažniausiai yra sulaukiama – ar reikia įsirengti signalizaciją?
„Skvoteriai naudojasi viskuo, kas yra name – elektra, vandeniu. Po kurio laiko elektros tinklai atjungia elektrą dėl nemokumo, o vandenį atjungti jau sunkiau, nes sąskaitos čia gaunamos kas tris mėnesius.
Didesniuose miestuose namų užgrobimas yra labiau populiarus, o mažesniuose, galima sakyti, praktiškai išvis neegzistuoja. Kaimynai pamato ir juos labai greitai išmeta. Jei žmonėms taip nutinka, aš rekomenduoju samdyti advokatą ir parašyti pareiškimą į policiją. Įsibrovėlį turėtų išmesti greičiau nei per pora mėnesių“, – patarimais dalijosi G.Mayorova.
Geriausia apsauga – geri kaimynai
Atvykusiems gyventi į Ispaniją lietuvė taip pat pataria susibendrauti su aplink gyvenančiais vietiniais ispanais. Esą tai yra geriausia apsauga, mat ispanai, pamatę ką įtartino, nėra linkę tylėti. Tiesa, pati verslininkė sako, jog su skvoteriais susidurti jai neteko.
Nuomininkai – kita rizika
Vis tik sykį G.Mayorovai teko susidurti su kita problema – nemokiais nuomininkais.
„Būna ir šiek tiek kitokių atvejų, kai žmogus nuomojasi būstą ir nustoja mokėti nuomą. Gal tik už elektrą susimoka, kad neatjungtų. Esu turėjusi tokių atvejų, per 4–6 mėnesius jie buvo iškeldinti.
Įstatymas numato, kad negali išmesti šeimos su vaikais. Kažko konkretaus, kad įsibrovė ir gali ten gyventi, tas įstatymas tikrai nesako. Bet ir nepasako, kad taip negali būti. Tiesiog tas, kas nuomojasi, turi daugiau teisių už tą, kuris nuomoja“, – pasakojo G.Mayorova.
Ilgalaikė nuoma – rizikinga
O S.Norkienė sako dėl šios priežasties apskritai atsisakiusi teikti ilgalaikės nuomos paslaugas.
„Nuomininkas gali 3–4 mėnesius mokėti už nuomą, o penktą mėnesį pranešti būsto savininkui, kad prarado darbą ir nebeturi pinigų. Sakykime, ten yra įsikėlusi šeima – ji nebemoka pinigų ne tik už nuomą, bet ir už komunalinius patarnavimus. Už tai moka būsto savininkas, o vadinami okupantai sau ramiai gyvena.
Šioje vietoje nuomos sutartis nustoja galioti – jeigu nuomininkai pareiškia, kad neturi pinigų, įstatymas bus jų pusėje. Šeimos su vaikais niekas neiškeldins tol, kol jie atras darbą ir pradės mokėti, arba nuomotojas kreipsis į teismą. Čia yra retas atvejis, bet lietuviui tai skamba labai aštriai, todėl pirmi klausimai atvykus į Ispaniją visada ir sukasi apie tai“, – sakė S.Norkienė.
Pasak pašnekovės, viena iš šio reiškinio priežasčių – socialinių būstų stygius Ispanijoje. Nors įstatymus svarstoma koreguoti taip, kad jie būstų savininkus apsaugotų nuo įsibrovimo atvejų, lietuvė pripažįsta, jog sunku įsivaizduoti, kada reikšmingi sprendimai galėtų būti priimti. Tačiau vilties esą yra.
Užgrobimai vykdomi organizuotai
Tuo metu „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Pietų Europos šalys dažnu atveju apskritai turi kiek lankstesnį požiūrį į privačią nuosavybę ir jos gynimą, o tai – labai nepalanku užsieniečiams.
„Ispanija yra viena iš tų šalių. Laisvų būstų užėmimai dažniausiai vykdomi organizuotai – yra asmenys, kurie verčiasi tuo. Jie įkelia socialiai pažeidžiamus žmones, kuriuos vėliau nėra taip paprasta iškeldinti iš tų patalpų“, – įžvalgomis dalijosi Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, tokiais atvejais nusitaikoma į tuos namus, kuriuose tam tikrą laiką nėra gyvenama – prieš įsilaužiant, jie yra stebimi, apie juos renkama informacija.
„Nėra taip, kad eina pro šalį, pamato ir apsigyvena. Jie pakeičia spyną, padaro naujus raktus – nė neįeisi į tą butą atvažiavęs, jei mėnesį kitą nebūsi. Dažniausiai už dukart pigesnę kainą tokius būstus pasiūloma nuomoti socialiai pažeidžiamiems žmonėms arba svetimtaučiams. Iš žmonių paimami pinigai jiems net nežinant, kad būstas nepriklauso nuomotojams“, – sakė Ž.Mauricas.
Socialinė įtampa tarp vietinių ir užsieniečių
Ekonomistas mano, jog tokie atvejai vyksta ir dėl priešiško vietinių ispanų požiūrio į Ispanijoje būstus įsigijančius kitataučius. Vyrauja įsitikinimas, jog svetimšaliai padidina NT kainas, nors įsigytuose būstuose didžiąją laiko dalį negyvena – esą šie stovi tušti, o kartais būna dar ir nelegaliai nuomojami, kai juose galėtų gyventi vietiniai žmonės.
„Tada kyla tas konfliktas, tai atsiranda dvi pusės. Viena sako, kad tai yra asmeninė nuosavybė, kita klausia – ar tau gaila, kaip vaikus išmesi į gatvę?“, – tarp ispanų vyraujančias nuomones įvardijo ekonomistas.
Ką daryti norint apsisaugoti?
Nors skvoterių problema gali kelti nemažą nerimą, specialistai rekomenduoja kelis būdus, kaip galima sumažinti riziką susidurti su įsibrovėliais. Pirma, būtina įsirengti signalizaciją ir apsaugos sistemas, kurios gali veiksmingai atbaidyti skvoterius. Taip pat svarbu reguliariai lankytis savo būste, prižiūrėti jį, ir susibendrauti su kaimynais, kurie galėtų pastebėti įtartiną veiklą.
„Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog skvoterių problema nėra visur paplitusi. Reikia tiesiog imtis prevencinių priemonių ir nepalikti būsto visiškai be priežiūros“, – patarė S.Norkienė.
Vilties žiburys
Nepaisant visų iššūkių, ekspertai tikisi, kad ateityje bus priimti reikšmingi įstatymai, kurie apsaugos būsto savininkus nuo nepageidaujamų įsibrovimų. Kol kas svarbu būti budriems ir imtis visų įmanomų apsaugos priemonių.
Ispanija lieka populiari ir mėgstama lietuvių kelionių ir gyvenimo kryptis, tačiau žinant apie galimus iššūkius, galima jaustis saugiau ir mėgautis saulėtomis atostogomis be papildomo streso.
