Kol „Katarsis“ laukia „Eurovizijos“ scenos, Aleksejus Žaltkovskis paaiškina, ką iš tiesų reiškia šis žodis psichologijoje – ir kaip jis gali išgelbėti nuo nerimo, perdegimo bei nemigos
Kol „Eurovizijos“ atrankose skambėjo žodis „katarsis“, daugeliui kilo klausimas – ką jis iš tiesų reiškia? Psichologas Aleksejus Žaltkovskis sako, kad tai ne tik graikų filosofų terminas ar sceninis efektas. Katarsis – tai tikras emocinis išsivalymas, kurio vis dažniau trūksta šiuolaikiniam žmogui. O jo trūkumas gali pasireikšti nemiga, nuovargiu, įtampa kūne ar net perdegimu.
Katarsis – emocinis perkūnas po tvankios tylos
Katarsis – tai stipri emocinė iškrova. Senovės graikai jį laikė sielos apsivalymu, o šiuolaikiniai psichologai – būdu išleisti užspaustas emocijas. Anot A. Žaltkovskio, tai tarsi „perkūnija po ilgai trukusio tvankaus oro“ – kai išsiliejus emocijoms, staiga pasidaro lengviau kvėpuoti.
Tačiau šiandien daug kas šį natūralų procesą ignoruoja. Stengiamės išlikti racionalūs, susitvardyti, nesiskųsti. Bet kūnas viską fiksuoja: „Gali būti, kad pykčio neišliejame, bet įtempiame pečius, spaudžiame žandikaulį, užblokuojame kvėpavimą. Ir vieną dieną – sprogstame arba išsenkame“, – aiškina psichologas.
Nerimas, nemiga, skausmai – kūno kalba, kad reikia katarsio
„Ar kada jautėte, kad viskas lyg ir gerai, bet nuolat jaučiate įtampą? Nemiegate, pavargstate greičiau, darosi sunku džiaugtis kasdienybe?“ – klausia A. Žaltkovskis. Visa tai gali būti ženklai, kad emocijos buvo užspaustos per ilgai.
Psichosomatiniai simptomai – nuo galvos skausmų iki virškinimo sutrikimų – dažnai kyla būtent iš neišreikštų jausmų. Todėl katarsis – ne mistika, o būtinybė, jei norime grąžinti organizmui pusiausvyrą.
7 būdai patirti katarsį – be psichoterapeuto kabineto
1. Menas – žiūrėti filmą, skaityti knygą, klausytis muzikos ar dainuoti gali tapti saugiu būdu išlieti emocijas. Ne veltui žmonės turi „gydančius filmus“, kuriuos žiūri sunkiais laikais.
2. Rašymas – ekspresyvus rašymas per 4 dienas po 20 min. gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą. Tik svarbu būti sąžiningam su savimi.
3. Juokas – juoko joga rodo, kad net apsimestinis juokas mažina stresą. Kasdien po 5 minutes – ir smegenys pradeda reaguoti kaip į tikrą emocinį palengvėjimą.
4. Aktyvios meditacijos – rėkimas į pagalvę, trepsėjimas ar „išsikrovimas“ per Ošo meditaciją – tai saugus būdas paleisti įtampą iš kūno.
5. Pulsacijos – sąmoningo kvėpavimo sesijos su specialistu padeda atblokuoti kūno įtampas ir iškelti emocijas į paviršių.
6. Fizinė veikla – šokis, bėgimas, sportas – tai būdai, kurie leidžia kūnui išsijudinti ir išsivalyti nuo per ilgai kauptų emocijų.
7. Raudojimas – tai mūsų tautinis katarsis. Nors tradicijos nyksta, pats verksmas ar net ritualinis skausmo išleidimas padeda sugrįžti į emocinę pusiausvyrą.
Kodėl mums visiems reikia katarsio?
„Kartais gyvename su pilna emocine kuprine – ir stebimės, kodėl sunku kvėpuoti. Katarsis padeda ją ištuštinti“, – sako A. Žaltkovskis. Jo teigimu, ši praktika gali tapti asmeniniu raktu į ramybę, miegą ir vidinį atsipalaidavimą.