Kaip gauti daugiau pajamų, nedirbant papildomo darbo? Ir ar tai apskritai įmanoma? Tai klausimas, kuris nepraranda aktualumo. Ypač tiems, kurie jaučiasi save maksimaliai atiduodantys darbe ir negali nė pagalvoti, jog reikėtų dirbti dar daugiau. Kaip ir tiems, kuriems papildomam darbui tiesiog trūksta laiko.
Apie tai kalbamės su asmeninių finansų konsultante Ieva Jazavitiene, kuri dalijasi realiais pavyzdžiais, kaip lietuviai prasimano pinigų. Taip pat aptariame papildomas (ir netgi labai kūrybiškas) galimybes gauti pajamų.I.Jazavitienė pabrėžia, kad ši užduotis – ne iš lengvųjų, tačiau šiek tiek „pralobti“ – tikrai įmanoma. Svarbiausia, jog nelėktumėte tiesiu taikymu pas darbdavį mosikuodami vėliavėle, jog dėl infliacijos jums nepakanka pinigų ir dėl to turėtų pakelti algą. Nors apskritai nueiti pas darbdavį verta – svarbu žinoti kaip.
Ką galite išspausti iš esamo darbo
Norintiems užsidirbti daugiau, tačiau jaučiantiems, kad papildomų darbo valandų nepajėgtumėte dirbti nei fiziškai, nei protiškai, I.Jazavitienė rekomenduoja pasikalbėti su savo darbdaviu.
„Gal galima imtis naujų užduočių, bet dirbti tą patį valandų skaičių? Juk užduotis užduočiai nelygi – per tą patį valandų kiekį galima atlikti įvairios atsakomybės darbų; galima atlikti penkias užduotis, o galima vieną – tačiau su kita atsakomybe ir pridėtine verte. Ir jeigu jūs jaučiatės pasiruošę imtis naujų užduočių, informuokite apie tai darbdavį“, – siūlo asmeninių finansų konsultantė.
Ji taip pat rekomenduoja apsvarstyti, galbūt yra galimybė esamame darbe gauti papildomų priedų ar bonusų? Arba gal yra galimybė uždirbti didesnę algą nekeičiant užduočių ar pozicijos? „Žinau realų atvejį, kuomet klientei užteko paprasto ir atviro pokalbio su vadovu, kad jos atlygis padidėtų 10 proc., o pareigybė ir užduotys liko tos pačios“, – pasakoja I.Jazavitienė.
Išorėje esantys faktai nedžiugina – infliacija, padidėjusios kainos, pakilusios įmokos bankui. Tačiau prisiminkime – įmonė patiria tą patį.
Žinoma, pokalbis negarantuoja, jog gausite teigiamą atsakymą, tačiau pabandyti verta. Svarbiausia – tinkamai pasiruošti tokiam pokalbiui, apgalvoti, kuo esate naudingi įmonei, kokie jūsų rezultatai, kokią pridėtinę vertę sukūrėte ar galite sukurti.
„Taip, išorėje esantys faktai mūsų nedžiugina – infliacija, padidėjusios kainos, pakilusios įmokos bankui. Tačiau prisiminkime – darbdavys ir įmonė patiria tą patį. Norint „pasivyti“ esamą situaciją, įmonei taip pat reikia pastangų, – pastebi I.Jazavitienė. – Tad verčiau pagalvokite, kuo jūsų darbo rezultatai geri? Jei puikiai aptarnaujate klientus, verta parodyti darbdaviui atsiliepimus. Jei tokių nėra raštu, gal neturite nė vieno skundo, kas irgi gerai. Kalbėkite naudos ir faktų kalba, o ne emocijomis. Taip pat venkite apibendrinimų, tokių kaip „puikiai dirbu“, „labai gerai atlieku savo darbą“. Priešingu atveju būkite pasiruošę pagrįsti tai faktais.“
Išparduoti tai, kas nereikalinga
Papildomų pajamų galima gauti ir iš savo turimų daiktų – drabužių, baldų, indų, batų ar aksesuarų, papuošalų, knygų, smulkios buitinės technikos bei elektronikos, interjero puošybos elementų, labai geros kokybės tekstilės, paveikslų, dviračių, riedučių, kamuolių, vaikams naudojamų daiktų (kėdučių, lovyčių, vežimėlių), žaislų, dirbtinių eglučių ir viso kito.
Susiplanuokite atlikti namuose reviziją (tuo pačiu tai bus proga iš pagrindų susitvarkyti) ir peržvelgti spinteles, spintas, lentynas, stalčius, sandėliukus ir garažus. Mes kiekvienas namuose turime daiktų, kurių nenaudojame, tačiau jie galėtų praversti kažkam kitam.
„Tai gali būti bet kas. Žinau atvejį, kai buvo parduotas senas, retai naudojamas automobilis už 400 eurų. Įdomu tai, kad šeimininkai niekaip nesiryžo atsisveikinti su automobiliu, nors jo beveik nenaudojo, tačiau labai greitai šį sprendimą priėmė, kai skubiai prireikė pinigų“, – pasakoja asmeninių finansų konsultantė.
Jos teigimu, bent 20 proc. namuose laikomų daiktų gali būti atiduoti ar parduoti, o mūsų gyvenimo kokybė jų „netekus“ nepasikeis.
Kaip įvertinti daikto kainą?
„Man asmeniškai puikiai pasiteisinusios pardavimo platformos – skelbiu.lt ir „Vinted“, – teigia I.Jazavitienė ir paaiškina, kaip įvertinti turimo daikto vertę.
„Padarome daikto nuotrauką ir dedame ją į „Google“ paiešką. Ten tikrai bus informacijos, jei ne Lietuvoje, tai užsienio puslapiuose. Žinoma, objektyviai įvertinkime daikto būklę, nusidėvėjimą ir naujumą“, – pataria asmeninių finansų konsultantė.
I.Jazavitienė atskleidžia, kad jos šeima per mažiau nei pusmetį tokiu būdu yra uždirbusi beveik 700 eurų. Ši suma susidarė iš parduotų baldų, paveikslų bei indų. „Štai ir šiuo metu mes skelbime parduodame dirbtinę kalėdinę eglutę. Žinoma, dabar ne sezonas tokiai prekei, tačiau tai nesulaiko nuo ketinimo parduoti“, – šypsosi I.Jazavitienė.
Kur visa tai išparduoti?
Šio straipsnio autorė skaitytojams rekomenduoja pagalvoti ir apie platesnę sklaidą – galbūt tai, ko jums nebereikia, galite parduoti sendaikčių turguose ar blusturgiuose (jų tikrai organizuojama didžiuosiuose šalies miestuose, štai vieta sostinėje sekmadieniais vykstančiame blusturgyje – 12 Eur registruojantis iš anksto arba 14 Eur mokant vietoje).
Taip pat pasidomėkite, ar jūsų mieste arba miestelyje organizuojami vadinamieji bagažinių arba panašūs turgūs. Tenka girdėti, kad tiek prekeiviai, tiek pirkėjai ten tikrai lankosi, o vieta prekiavimui smarkiai neribojama.
„Gali nors su sunkvežimiu daiktų atvažiuoti, jei tik jų turi“, – neseniai teigė vienas vyras, įvairiuose turguose ir blusturgiuose nuolat išsipardavinėjantis savo daiktus ir sūnaus nebenešiojamus ar apskritai nėkart nedėvėtus drabužius.
Be to, feisbuke yra pilna įvairių grupių, skirtų viskam arba labai konkretiems daiktams parduoti, – nuo knygų iki drabužių, nuo sodo reikmenų iki baldų. Tereikia šiek tiek skirti laiko tokių grupių paieškoms ir prisijungti į plačią bendruomenę.
Galite įdėti ir asmeninį skelbimą į „Facebook Marketplace“, kurį matys ne tik jūsų draugų rate esantys žmonės, bet ir likusieji, kuriems tai gali būti aktualu.
Apsvarstykite, ką galite išnuomoti
Galiausiai, galbūt užsidirbti papildomai galite išnuomodami savo būstą, vietą kieme ar netgi automobilį. „Gal jūs gyvenate name, kuris arti daugiaaukščių, ir turite vietos kieme dar vienam automobiliui? Puiku, galite kažkam išnuomoti automobilio stovėjimo vietą. O gal jūsų šeimoje – du ar net daugiau automobilių ir kažkurį galite išnuomoti?“ – idėjas siūlo I.Jazavitienė.
Tas pats galioja ir būstui – gal galima jį išnuomoti trumpalaikei nuomai, kai kažkur atostogaujate ar esate išvykę? Jei tai atrodo drastiška, galbūt galite sau brangius daiktus tuo metu užrakinti atskirame kambaryje, o išnuomoti likusią būsto erdvę, tarkime, su virtuve sujungtą svetainę plius WC? O gal turite vietos ir galite išnuomoti kambarį nuolatiniam tvarkingam gyventojui? Apgalvokite įvairius variantus.
Gal gyvenate name, kuris arti daugiaaukščių, ir turite vietos kieme dar vienam automobiliui?
„Jei turite sodybą, ją irgi galima nuomoti, ypač vasarą. Pažiūrėkite atidžiau, kas aplink jūsų sodybą – gal netoli yra mėgstama žygeivių trasa, renginių vieta ar ežeras? Nakvynę galima suteikti daugeliu progų – paieškokite jų“, – pataria I.Jazavitienė.
Galite žvelgti kūrybiškai / praktiškai ir išnuomoti netgi turimus daiktus. Apgalvokite, gal jūs turite žoliapjovę ar kažkokį kitą daiktą, kuris naudojamas ne kiekvieną dieną ir puikiai gali pasitarnauti nuomai.
Įdarbinkite savo naudojamą laiką
I.Jazavitienė siūlo ir „įdarbinti“ savo laiką, kurį jūs bet kuriuo atveju naudojate – važiuodami į darbą, prižiūrėdami vaikus, vedžiodami šunis. Tarkime, jei jums reikia kas dieną važiuoti į darbą bei atgal, išnaudokite šį laiką tapdamas pavėžėju – pavešite keleivį pakeliui ir lygiai taip pat atgal.
„Šią praktiką naudojo mano vyras, kai jam reikėdavo vykti į biurą. Šiuo atveju pavežimas tarnauja labiau kaip taupymas nei uždarbis. Jūs padengiate degalų išlaidas ir tokiu būdu biudžete lieka pinigų“, – pasakoja I.Jazavitienė.
Panaši praktika gali būti taikoma, jei auginate keturkojus, kuriuos bet kuriuo atveju kasdien vedžiojate lauke. Galite informuoti aplinkinių namų gyventojus, kad teikiate gyvūnų vedžiojimo paslaugas, arba gal net galite kokį keturkojį priglausti už atlygį, kol jo šeimininkai išvykę.
Kaip ir tuo atveju, jeigu auginate vaikų ir jums patinka leisti su jais laiką, galbūt tą patį laiką galėtumėte skirti ir dar vienam vaikui – už atlygį prižiūrėti ir kaimynų vaiką.
Žodžiu, galimybių gauti papildomų pajamų tikrai yra, tereikia noro.