Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose.
Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis. Tarp jų pirmiausia minimos Baltijos šalys ir Lietuva.
Taigi, kas bus ar ką lietuviams reikėtų daryti su pinigais bankuose, jeigu išsipildytų mažai tikėtinas blogiausias scenarijus ir karas vis dėlto prasidėtų?
Teorijų yra įvairių
Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar karo atveju gali dingti arba būti konfiskuoti pinigai iš gyventojų sąskaitų bankuose.
Vieni laikėsi nuomonės, kad toks scenarijus – labai tikėtinas, dėl ko patartina turėti grynųjų pinigų ir sąskaitų užsienio bankuose.
„Užteko jau pavyzdžio, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje... keli žmonės pradžioje išsitraukė daugiau lėšų ir iškart kitiems ribojimas atsirado tik po 500 eurų“, – rašė vienas vyriškis (bankai riboja tik tai, kiek pinigų galima išsigryninti nemokamai, – red. past.).
Kitas tikino, kad valstybė esą gali konfiskuoti pinigus iš banko sąskaitos, tačiau ir grynųjų karo metu daug turėti nerekomendavo, mat kas nors gali atimti, be to, juos galima pamesti.
Klaipėdietis rašė, kad neramiu laikotarpiu pinigus geriausia laikyti namuose, nes prasidėjus karui bankai neva iš karto užsidarytų ir pinigus išsivežtų.
Keli komentatoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad karo metu gali neveikti ne tik bankai, bet ir internetas, telefono ryšis, dėl ko būtų nebeįmanoma naudotis pinigais, esančiais sąskaitose.
Planai karo atveju – konfidencialūs ir neatskleidžiami
Portalui tv3.lt pasiteiravus, kas vyktų su gyventojų pinigais karo atveju, Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė atsakė, kad netikėtų iššūkių atvejams bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai turi veiklos tęstinumo planus.
T. y. nusimato, kaip, esant sudėtingoms sąlygoms, nepertraukiamai toliau teiktų paslaugas vartotojams.
Vis tik šių planų Lietuvos banko atstovė pakomentuoti negalėjo, mat jie, anot pašnekovės, yra konfidencialūs ir neatskleidžiami.
„Ukrainos pavyzdys rodo, kad net ir karo metu veikia bankai ir bankomatai, vyksta pinigų pervedimai ir kt.
Kalbant apie grynuosius – apskritai patartina turėti tam tikrą grynųjų pinigų sumą, kurios dydis iš esmės priklausytų nuo vartotojo finansinės elgsenos ir poreikių“, – komentavo R. Bagdonienė.
Ji nurodė, kad daug patarimų ir naudingos informacijos gyventojams šia tema yra skelbiama Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje.
Karas galėtų paveikti mokesčius, bet ne privatų turtą
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantės Nomedos Lisauskienės, klausimas dėl gyventojų turto nacionalizavimo iškyla, nes istoriškai karų metu tai vyko.
„Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nacionalizavo tokias strategiškai svarbias sritis, kaip geležinkeliai, telegrafo linijos. Antrojo pasaulinio karo metu – anglies kasyklas.
2001 metais, po rugsėjo 11 dienos įvykių, nacionalizavo oro uostų saugumo tarnybas. Tačiau, karui ar nepaprastoms aplinkybėms pasibaigus, nacionalizuota infrastruktūra grąžinama teisėtiems savininkams arba jiems išmokamos kompensacijos“, – pasakojo doktorantė.
Anot jos, tikimybė, kad valstybė karo atveju konfiskuotų pinigus iš gyventojų sąskaitų – sunkiai įsivaizduojama ir priskirtina sąmokslo teorijų kategorijai.
Mat ir karo atveju galioja Konstitucija bei kiti įstatymai, ribojantys tokius veiksmus ir ginantys privačią nuosavybę.
N. Lisauskienės aiškinimu, valstybės turi finansuoti karo veiksmus ir papildomus resursus dažniausiai pritraukia didinamos mokesčius ir išleisdamos „karo obligacijas“, bet ne konfiskuodamos privatų turtą:
„Praktinė pinigų konfiskavimo galimybė iš gyventojų sąskaitų (arba jų įšaldymo) galima nebent, jei šalį kontroliuotų šalis agresorė, kurios veiksmai – neprognozuojami.“
