Skaitytojas Gintaras klausia: „Namo pirkimo dokumentuose namas ir priklausiniai įforminti lygiomis dalimis man ir motinai. Dabar tvarkant dokumentus mirusio tėvo dalis laikoma turtu, įgytu santuokoje, ir yra perrašyta motinai. Išėjo taip, kad motina dėl atsiradusio neįgalumo gyvena senelių globos namuose. Jai skaičiuojamas turto mokestis nuo pusės turto sumos. Ar teisėtai tai daroma, jei dar yra ir sutuoktinio dalis?“
Santuokoje vieno sutuoktinio vardu įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Santuokos sudarymas sutuoktiniams sukuria tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius ir gali pakeisti jų turto teisinį režimą.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems taikomas įstatyme nustatytas turto teisinis režimas. Jo esmė yra ta, kad visas po santuokos sudarymo įgytas turtas, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis, tampa bendrąja jungtine nuosavybe iki kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia kitais būdais. Taigi pagal bendrą taisyklę turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jis įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto, tas sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti įstatymo nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Paprastai sakant, sutuoktinis, siekdamas, kad santuokoje įgytas turtas būtų pripažintas jo asmeniniu, turėtų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus (rašytinius dokumentus, liudytojų parodymus ir kita), pagrindžiančius, kad turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Vien ta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas tik vienas sutuoktinis ir tai, jog turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, dar nepatvirtina, jog turtas yra asmeninė to sutuoktinio nuosavybė.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog siekiant santuokoje įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, įgijimo metu turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis įstatyme numatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl registracija nepakeičia bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.
Sutuoktiniui mirus, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia
Sutuoktinio mirtis yra teisiškai reikšmingas faktas, kuris nulemia santuokos pasibaigimą, tuo pačiu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai – bendroji jungtinė nuosavybė.
Kitą pergyvenęs sutuoktinis turi teisę gauti iš paveldėjimą tvarkančio notaro nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Tokiu būdu, t. y. notaro išduotu liudijimu, patvirtinamas sutuoktinių nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusio bendro turto dalis, tenkanti likusiam gyvam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi mirusiajam sutuoktiniui (palikėjui), kuri yra paveldima.
Pagal įstatymą palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais. Jei yra pirmos eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tokiu atveju, jei šių įpėdinių (neskaičiuojant sutuoktinio) yra ne daugiau kaip trys. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su visais įpėdiniais. Jei sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, jis gauna pusę palikimo, o kai nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą turtą.
Pagal skaitytojo pateiktą situacijos aprašymą, galima daryti prielaidą, kad turtą jo motina įgijo būdama santuokoje, todėl jis laikomas bendru abiejų sutuoktinių, nepaisant to, jog pirkimo–pardavimo dokumentuose pirkėju nurodytas tik vienas iš sutuoktinių.
Pagal įstatymą preziumuojant, jog turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pasibaigė mirus vienam iš sutuoktinių, turtas lygiomis dalimis liko kiekvienam sutuoktiniui, t. y. pusė santuokoje įgyto turto liko mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teise, o kita pusė sudaro mirusio sutuoktinio palikimą, kuris gali būti paveldimas įpėdinių, tarp jų ir mirusįjį pergyvenusios sutuoktinės.
Notaro išduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimai yra pagrindas registruoti (pakeisti) duomenis Nekilnojamojo turto registre.
Atsakant į skaitytojo klausimą, kaip turėtų būti vertinamas turtas, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pagal klausime aprašytas aplinkybes gali būti aktualios nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo bei asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo taisyklės.
Individuali neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikoma atskirai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta, kad bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.
Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, kai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė neviršija 150 000 eurų.
Individuali neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikoma atskirai, tačiau jeigu Nekilnojamojo turto registre turtas neįregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, Valstybinė mokesčių inspekcija preziumuoja, kad turtas priklauso vienam sutuoktiniui, ir neapmokestinamas dydis bus taikomas tik vienam asmeniui. Taigi, nekilnojamojo turto vertė tokiu atveju nebus dalijama sutuoktiniams.
Vertinant finansines galimybes asmens, kuriam skiriamos socialinės paslaugos, turėtų būti skaičiuojamas tik tam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas Kalbant apie mokestį už apgyvendinimo globos namuose paslaugas, pirmiausiai reikėtų vertinti, koks konkrečiu atveju buvo susitarimas dėl apgyvendinimo globos namuose.
Jeigu yra kalbama apie savivaldybės skiriamą kompensaciją, tokiu atveju vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, kai asmeniui turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma tik jam tenkanti šio turto dalis. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas: 1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė; 5) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai; 6) piniginės lėšos.
Tais atvejais, kai asmeniui turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis. Informaciją apie asmens turimus statinius ir žemę savivaldybė gauna iš Valstybės įmonės Registrų centro. Asmens (šeimos), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
Taigi, vertinant finansines galimybes asmens, kuriam skiriamos socialinės paslaugos, turėtų būti skaičiuojamas tik tam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas. Jeigu toks turtas priklauso asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą turėtų būti įskaitoma tik jam tenkanti šio turto dalis.
Apibendrinant, iš skaitytojo nurodytų aplinkybių, galima spręsti, kad po sutuoktinio mirties, jo turto dalį paveldėjo mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė (skaitytojo motina), kuri priėmusi palikimą tapo pusės namo su priklausiniais savininkė. Taigi, tiek vertinant finansines galimybes socialinėms paslaugoms, tiek skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį turėtų būti skaičiuojama asmeniui priklausanti dalis, kuri šiuo atveju yra pusė namo su priklausiniais.
Šaltinis: 15min
