Lietuvoje vis daugėja šeimų, kurios ne tik nesitiki šventinės dvasios, bet ir kovoja už būtiniausių poreikių patenkinimą – stogą virš galvos ir maistą ant stalo.
Kasdienybė, kuri prilygsta siaubui
Vaikų dienos centro „Neveronys“ vadovė Romualda Edita dalinasi istorijomis, kurios skaudžiai atskleidžia, kokiomis sąlygomis gyvena nepriteklių patiriančios šeimos. Ji pasakoja apie šeimas, gyvenančias asloje vietoje grindų, kur nėra būtiniausių patogumų, o tėvai, regis, praradę gyvenimo prasmę, užsiima nereikšmingomis veiklomis.
„Kai pamačiau, kaip gyvena viena šeima, supratau, kad toks gyvenimas mūsų laikais – tai siaubas. Vaikai auga netvarkoje, kur nėra šilumos, šviesos ir net maisto. Dalis jų mamų ir tėčių dažnai nepaiso elementarių rūpinimosi vaikais taisyklių, o tai dar labiau gilina jų nepritekliaus ir socialinės atskirties problemas“, – atvirauja ji.
Romualdos teigimu, vis mažiau matome vidurinės klasės šeimų, o visuomenės atskirtis tarp pasiturinčių ir vargstančių tampa vis labiau akivaizdi, ypač per šventes.
Vaikų svajonės – ne žaislai, o būtinybės
Vaikams Kalėdos – ypatingas metas, tačiau daugeliui jų svajonės susitelkia į paprasčiausius dalykus. Projektas „Vaikų svajonė“ padeda surinkti dovanas, apie kurias vaikai svajoja visus metus. Tarp jų – batai, flomasteriai, patalynės komplektai ar net vaisiai ir šokoladas.
„Kai atvežame eglutes šeimoms, matome vaikų akyse tikrą džiaugsmą. Jie nesvajoja apie prabangius žaislus – jiems svarbu bent trumpam pajusti šventės šilumą, kurią kitiems laikome savaime suprantama“, – dalinasi vadovė.
Skurdo kasdienybė parduotuvėse
„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė pastebi, kad stokojantys žmonės vengia eiti į parduotuves prieš šventes, nes jiems tai sukelia psichologinį skausmą. „Jie sako, kad užtenka pamatyti pilnas lentynas ir suvokti, jog viskas jose – ne jų kišenei“, – teigia ji.
Daugelis žmonių net nesupranta, kiek šalia esančių bendruomenės narių gyvena visiškame nepritekliuje. Be to, „Maisto bankas“ prieš šventes susiduria su žmonių noru kaupti produktus šventiniam laikotarpiui, nes kitaip jie neturi galimybės sukurti bent nedidelio šventinio stalo.
Šventinė pagalba – būdas mažinti atskirtį
Prieš Kalėdas padaugėja savanorių, norinčių padėti stokojantiems. „Maisto banko“ atstovė pastebi, kad daugelis žmonių stengiasi ne tik padėti produktų forma, bet ir prisidėti savanoriška veikla. Toks gerumo proveržis įkvepia ir skatina labiau rūpintis aplinkiniais visus metus.
Ar tikrai reikia tiek daug?
„Šventės turėtų būti širdyje, o ne pilnuose šaldytuvuose“, – pabrėžia Miglė Petronytė, kviesdama žmones apgalvoti savo pirkinius ir pasidalinti tuo, ko jiems nereikia. Per šventes dažnai maistas būna perteklius, kuris vėliau išmetamas. Tuo metu stokojantiems užtektų bent nedidelės dalies šio pertekliaus, kad jie jaustųsi geriau.
Pagalba nėra toli
Jei norite padėti, galite aukoti maistą „Maisto bankui“ ar kitoms organizacijoms, kurios rūpinasi sunkiai gyvenančiais žmonėmis. Tai – ne tik mažina skurdą, bet ir kuria bendruomenės jausmą, kuriuo turėtume dalintis ne tik per šventes, bet ir visus metus.