Naujas saugumo sprendimas: kas keičiasi?
Nuo 2025 m. birželio 1 d. Lietuva nebepripažins Rusijos Federacijos išduodamų nebiometrinių pasų kaip galiojančių kelionės dokumentų atvykimui į šalies teritoriją. Tokį sprendimą bendru įsakymu pasirašė užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, reaguodami į kintančią geopolitinę situaciją bei siekdami sustiprinti nacionalinį saugumą.
Ši tvarka nebus taikoma tranzitui per Lietuvą traukiniu tarp Karaliaučiaus ir kitų Rusijos teritorijų. Visais kitais atvejais nebiometriniai pasai bus laikomi netinkamais dokumentais, išskyrus individualiai svarstomus atvejus.
Kodėl tai svarbu nacionaliniam saugumui?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad šiuo žingsniu Lietuva jungiasi prie kitų ES valstybių, jau įsivedusių tokį ribojimą. Pasak jo, biometriniai pasai yra gerokai saugesni, nes juos sunkiau klastoti, o būtent su nebiometriniais dokumentais į Europą atvykdavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentai, susiję su teroristiniais išpuoliais.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovič priduria, kad pasai be biometrinių duomenų kelia rimtą klastojimo riziką, todėl nebegali būti laikomi patikimais dokumentais.
Ką reiškia išimtys?
Nepaisant visuotinio nebiometrinių pasų nepripažinimo, bus sudaryta galimybė individualiais atvejais svarstyti prašymus atvykti į Lietuvą asmenims, priklausantiems demokratinei opozicijai, nepriklausomai žiniasklaidai ar kitoms pilietinės visuomenės grupėms. Tokiais atvejais svarbu, kad jų atvykimo tikslas atitiktų Lietuvos nacionalinius interesus.
Šie prašymai nebus automatiškai patenkinami – sprendimus dėl jų priims Valstybės sienos apsaugos tarnyba, remdamasi Šengeno sienų kodeksu.
Kada įsigalios nauji reikalavimai?
Naujasis sprendimas įsigalios etapais. Nuo 2025 m. birželio 1 d. jis bus taikomas visiems atvykstantiems RF piliečiams. O tiems, kurie jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES, EEE ar Šengeno valstybėje – nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Šis terminas suteiks galimybę laiku pasikeisti nebiometrinius pasus į biometrinius.
Toks sprendimas yra visiškai suderintas su ES teise ir atitinka Šengeno erdvės reikalavimus – jį jau taiko tokios valstybės kaip Danija, Čekija, Estija, Prancūzija ir Islandija.