Tyrimas atskleidė: lietuviškos prekės slaptai keliavo į Rusiją, apeinant sankcijas
Lietuviškos prekės slaptai keliavo į Rusiją

Lietuviškos prekės slaptai keliavo į Rusiją

Iš pažiūros – legalūs kroviniai, realybėje – sankcijų apėjimas

Kauno teritorinės muitinės (KTM) atliktas tyrimas atskleidė rimtą tarptautinių taisyklių pažeidimą – bent kelios Lietuvos įmonės 2022–2023 metais eksportavo į Rusiją Europos Sąjungos sankcionuotas prekes, oficialiai nurodydamos, kad jos keliauja į Armėniją, Turkiją ar Kirgiziją. Prekės – gėlių svogūnėliai ir gumbai – įtrauktos į 2014 m. ES sankcijų sąrašą, todėl jų eksportas į Rusijos Federaciją yra draudžiamas.

Nepaisant to, šie kroviniai sėkmingai pasiekė Rusiją. Viena iš priežasčių – netikros deklaracijos ir neteisėtai išduoti dokumentai, leidę „užmaskuoti“ tikrąjį krovinio gavėją.

Dokumentuose – konkrečios įmonės ir grėsmingos aplinkybės

Vidinio tyrimo metu Kauno muitininkai nustatė, kad su nelegaliu eksportu susijusios įmonės „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“. Jų vardai jau anksčiau buvo minimi viešojoje erdvėje – visuomenininkas Olegas Šurajevas buvo vienas pirmųjų, demaskavusių šių įmonių ryšius su prekyba į Rusiją.

Skandalinga detalė – vienai iš šių įmonių Augalininkystės tarnybos darbuotojai išdavė fitosanitarinį sertifikatą net nepatikrinę, ar krovinys fiziškai buvo muitinės teritorijoje. Tai reiškia, kad prekei „kelionė“ buvo patvirtinta tik ant popieriaus – realaus patikrinimo neįvyko.

Po šio atvejo Augalininkystės tarnybos postas Kauno oro uosto pasienio kontrolės punkte Karmėlavoje buvo uždarytas, o trys darbuotojai, įsivėlę į skandalą, paliko darbą savo noru.

2 milijardai eurų – tokia tyliai išvežtų prekių kaina

Skandalas įgauna dar didesnį svorį, kai pažvelgiame į platesnį kontekstą. 2023 metais iš Lietuvos į Rusiją iškeliavo (ar buvo reeksportuota) prekių už daugiau nei 2 mlrd. eurų – nepaisant visų įvestų sankcijų ir oficialios Lietuvos politikos remti Ukrainą. Tai rodo, kad verslo interesai dažnai lenkia politines deklaracijas, o institucinis atsparumas dar ne visada užtenkamai stiprus.

Nors ES jau priėmė 14 sankcijų paketų prieš Rusiją, kai kurios verslo grandys vis dar sugeba rasti būdų, kaip taisykles apeiti – kartais suformuodamos net ištisas netikrų dokumentų grandines.

Naujo vadovo sprendimas – postą uždarė, bet ar to pakaks?

Po vidinio tyrimo Augalininkystės tarnyboje buvo priimtas sprendimas – uždaryti Kauno oro uosto fitosanitarijos postą Karmėlavoje. Sprendimą inicijavo naujai paskirtas tarnybos vadovas, siekiantis užtikrinti skaidrumą ir išvengti panašių pažeidimų ateityje. Vis dėlto ekspertai kelia klausimą – ar užtenka vien uždaryti postą?

Tyrimas atskleidžia, kad būtina peržiūrėti visą kontrolės sistemą – nuo muitinės procedūrų iki darbuotojų atsakomybės. Tik sisteminiai sprendimai gali užtikrinti, kad Lietuva netaptų „sankcijų landa“, kuria naudojasi tiek vietiniai verslai, tiek Rusijos suinteresuotosios struktūros.