Bankų Solidarumo Įnašas: Naujos Iššūkio Rinkinys
Seimas neseniai pritarė bankų solidarumo įnašo pratęsimui dar vieneriems metams, siekiant surinkti papildomas 60 mln. eurų gynybos tikslams. Toks sprendimas sukėlė įtarimų ir kritikos dėl nevienodo apmokestinimo lyginant su kitais verslo sektoriais.
„Pernai buvo žadėta, kad tai bus laikinas mokestis ir kad jo netgi neįmanoma pratęsti. Šiandien turime tokią situaciją, kad jis buvo pratęstas pakeičiant mokesčio bazę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, kad būtų galima surinkti papildomų lėšų“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankų Nusivylimas: Diskriminacijos Pavojai
E. Čipkutė išreiškė bankų nusivylimą dėl Seimo sprendimo, kuriuo pratęstas solidarumo įnašas. Ji kritikavo, kad bankai jau moka didžiausius pelno mokestį tarp visų sektorių, o pratęsimas dar labiau sudaro neteisingą spaudimą šiam sektoriui.
„Jau ir didesniu pelno mokesčio tarifu šis sektorius diskriminuojamas, o solidarumo mokestis taikomas specialiai bankų sektoriui. Kodėl bankai turi būti apmokestinami kitaip nei kitas stambus verslas?“, – klausė LBA prezidentė.
Investuotojų Nepasitenkinimas: Kaip Tai Veikia Lietuvos Rinką?
Bankų sektoriaus atstovė išreiškė nuogąstavimus dėl investicinės aplinkos stabilumo Lietuvoje. Ji teigė, kad tokie nenumatomi mokestiniai pokyčiai sudaro nepastovumą ir neigiamai veikia investuotojų pasitikėjimą.
„Kaip investuotojams žinoti, kokia mokestinė našta jų laukia kitais ar dar kitais metais? Pernai irgi viskas vyko skubos tvarka. Žinoma, mums buvo duotos penkios dienos pastaboms pateikti, bet tie terminai – minimalūs, o sprendimai jau priimti iš anksto“, – pabrėžė E. Čipkutė.
Iššūkis Finansiniam Sektoriui: Ar Nauji Investuotojai Apsispręs?
Bankų asociacijos prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos bankų rinka yra viena iš labiausiai koncentruotų Europoje, tačiau patiria didelį spaudimą iš kitų Europos šalių.
„Turime vieną labiausiai koncentruotų bankų rinkų Europoje, norime, kad ateitų daugiau bankų, bet su tokiais mokestiniais pasiūlymais negalime tikėtis, kad ateis nauji, rimti, dideli investuotojai į Lietuvą“, – teigė E. Čipkutė.
Nekintanti Būsena: Lietuvos Bankų Rinka
„Daugiau naujų didesnių žaidėjų neatėjo. Turime mažesnius bankus, kuriems reikės dešimtmečio ar daugiau, kad jie išaugtų. Faktai kalba patys už save – esame nepatraukli rinka, nes tiesiog esame maži“, – pridūrė ji.
Pasitikėjimo Krizė: Ką Daryti Toliau?
Investicinės aplinkos nepastovumas ir nuolatiniai mokestiniai pokyčiai gali atgrasyti potencialius investuotojus nuo Lietuvos. E. Čipkutė ragino valdžią priimti ilgalaikius, stabilius sprendimus, kurie skatintų rinkos augimą ir naujų investicijų srautą.
„Investuotojai, kurie vertina šią rinką, skaito spaudą, seka, kas vyksta, mato, kaip elgiamasi su čia esančiais investuotojais. Būtų gerai, jei šie faktai būtų svarstomi sprendžiant ateities mokestinius iššūkius“, – pabrėžė ji.
Šiame kontekste bankų sektoriaus ir valdžios tarpusavio dialogas dėl mokestinių reformų ir jų poveikio investicinėms galimybėms tampa ypač svarbus nacionaliniam ekonomikos stabilumui.