Lietuviai užsienio bankuose laiko 2,352 mlrd. eurų: štai kurios šalys populiariausios
Pastaruoju metu auga norinčiųjų atsidaryti sąskaitas užsienio bankuose skaičius. Ekspertai iš lietuvių girdi tokias priežastis: geopolitinė situacija, noras apsaugoti savo lėšas, nepasitenkinimas Lietuvoje veikiančiais bankais. 15min pasidomėjo, kuriose šalyse lietuviai turi daugiausia sąskaitų, kiek pinigų jose laiko ir kodėl šis procesas nėra paprastas.
Daugėja sąskaitų užsienyje
„Tikrai taip“, – 15min užtikrintai atsakė Lukas Kisielis, „Noewe“ asocijuotas partneris, mokesčių planavimo ir turto valdymo paslaugų vadovas, paklaustas, ar pastaruoju metu daugėja lietuvių užsienyje atidaromų sąskaitų.
Anot jo, dauguma klientų nurodo norintys turėti banko sąskaitą užsienyje dėl susidariusios geopolitinės situacijos, siekdami apsaugoti sukauptą kapitalą, esant poreikiui turėti galimybę atsiskaityti užsienio banko išduota mokėjimų kortele.
„Kai kurie gyventojai renkasi užsienio bankus, nes turi neigiamos patirties su Lietuvos bankais, pavyzdžiui, ilgam laikui sustabdomais mokėjimais, nepagrįstais prašymais, biurokratija ir kita“, – paminėjo dar vieną priežastį pašnekovas.
Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atidaromų sąskaitų užsienyje augimą pradėjo stebėti dar kiek anksčiau.
2022 m., palyginti su 2021 m., daugumoje šalių, pavyzdžiui, Kipre, Norvegijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose, atidaromų sąskaitų skaičius augo. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje – mažėjo.
Tuo metu L.Kisielis vardija ir kitas šalis, kurios daugėjo lietuvių sąskaitų – Šveicarija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas.
„Įprastai jomis domimasi dėl finansinio stabilumo, ekonominio išsivystymo. Kai kurie gyventojai turi ir kitų interesų šiose valstybėse, todėl turėti banko sąskaitą vienoje iš jų yra paranku, sąskaitos atidarymo procesas tokiais atvejais gali būti lengvesnis“, – aiškino pašnekovas.
VMI turimais paskutiniais duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. beveik 180 tūkst. gyventojų turėjo sąskaitų 85 šalių užsienio bankuose, kuriuose laikė 2,352 mlrd. eurų.
Daugiausia sąskaitų – 40 990 – atidaryta Jungtinėje Karalystėje. Antroje vietoje Kipras, kuriame – 34 646 sąskaitos. Toliau rikiuojasi Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija.
Laiko iki 98 mln. eurų
Vidutinis Lietuvos gyventojų sąskaitų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. užsienio finansų įstaigose buvo virš 20 tūkst. eurų. Tuo metu didžiausia gyventojų laikoma suma sąskaitoje buvo apie 98 mln. eurų.
L.Kisielis atkreipia dėmesį, kad sumos gali skirtis ir priklausomai nuo banko, kuriame laikomi pinigai. Kai kurie taiko reikalavimus dėl piniginių lėšų sumos ar vertybinių popierių, laikomų banko sąskaitoje, vertės. Ribos gali svyruoti nuo 300 tūkst. iki 5 mln. ar net 10 mln. eurų.
Kai kurie bankai tokių reikalavimų netaiko, bet turi sąskaitos palaikymo mokesčius, kurie gali atsieiti ir 500 eurų. Brangiausiuose bankuose – net 10 tūkst. eurų ar daugiau per metus.
„Tokiais atvejais klientai kartais laiko tik tiek pinigų, kad pakaktų banko mokesčiams padengti“, – paminėjo L.Kisielis.
Nėra taip paprasta
L.Kisielis pastebi štai ką – daugelis tiki, kad atsidaryti banko sąskaitą užsienyje yra paprasta. Visgi yra priešingai.
„Dėl pastaruoju metu stipriai sugriežtėjusių pinigų plovimo prevencijos taisyklių dauguma užsienio bankų neatidaro banko sąskaitų asmenims, neturintiems nieko bendro su valstybe, kurioje yra įsisteigęs bankas.
Panaši situacija ir Lietuvoje – užsieniečiui, neturinčiam jokių ryšių su Lietuva, atsidaryti banko sąskaitą viename iš Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų beveik neįmanoma“, – akcentavo jis.
Nors kai kurių Europos valstybių, pasižyminčių išsivysčiusiu privačios bankininkystės sektoriumi, pavyzdžiui, Šveicarijos, Lichtenšteino ar Liuksemburgo, ir kitų pavienių Europos valstybių bankai vis dar suteikia galimybę atsidaryti banko sąskaitas ir Lietuvos gyventojams bei įmonėms.
Tačiau reikia žinoti ir į kokį banką kreiptis, mat tikrai ne visos tų šalių finansų įstaigos užsienio gyventojams atveria sąskaitas.
„Siekiant sklandaus pinigų judėjimo banko sąskaitoje, atidarant sąskaitą įprastai susirenkami asmeniniai duomenys ir kita informacija apie klientą: lėšų kilmė, turimas turtas, planuojami mokėjimai bei tai pagrindžiantys dokumentai.
Toks klientų pažinimas užtikrina, kad mokėjimai nebus stabdomi be reikalo, o kilus nesklandumų jie bus sprendžiami profesionaliai ir netaikant nepagrįstų perteklinių reikalavimų“, – procesu pasidalijo L.Kisielis.
Būtina pranešti VMI
Kaip nurodo VMI, ir juridiniai, ir fiziniai asmenys turi pareigą pranešti VMI apie užsienyje kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarytą sąskaitą, taip pat apie jos uždarymą.
Juridiniai asmenys VMI privalo informuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos.
Gyventojai apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pranešti nustatyta tvarka ir terminais:
- nuolatiniai Lietuvos gyventojai (ir fiziniai asmenys, tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ nuostatas) pranešimą turi pateikti, kai toje pačioje įstaigoje turimos sąskaitos bendras metinis apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus yra lygus arba didesnis nei 15 000 eurų, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos.
- nuolatiniai Lietuvos gyventojai (ir fiziniai asmenys, tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal GPMĮ nuostatas), kuriems teikti pranešimo nereikia, nes jiems priklausančioje toje pačioje įstaigoje turimos sąskaitos bendras metinis apyvartos (įplaukų) dydis per kalendorinius metus yra mažesnis nei 15 000 eurų, informaciją apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas mokesčių administratoriui turi pateikti nustatyta tvarka, jeigu to pareikalauja VMI, pavyzdžiui, patikrinimo metu.
