Prieš 30 metų, 1993 m. birželio 25 d., Lietuvoje vėl buvo įvesta tarpukaryje sukurta nacionalinė valiuta – litas. Jį naudojome daugiau nei 20 metų, kol 2015 sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą. Nors lyginti šiandieninius finansus litais jau nebėra daug prasmės, atkūrimo jubiliejaus proga – galima. Tad kiek šiandien uždirbtumėme litais ir kiek kainuotų mūsų pirkiniai?
Lito atkūrimui – 30 metų

Lito atkūrimui – 30 metų: kaip šiandien atrodytų kainos ir atlyginimai senąja valiuta

Prieš 30 metų, 1993 m. birželio 25 d., Lietuvoje vėl buvo įvesta tarpukaryje sukurta nacionalinė valiuta – litas. Jį naudojome daugiau nei 20 metų, kol 2015 sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą. Nors lyginti šiandieninius finansus litais jau nebėra daug prasmės, atkūrimo jubiliejaus proga – galima. Tad kiek šiandien uždirbtumėme litais ir kiek kainuotų mūsų pirkiniai?

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pas gyventojus dar yra likę apie 400 mln. litų (115 mln. eurų).

Juos iki šiol galima iškeisti į eurus Lietuvos banko skyriuose, tačiau greičiausiai visos sumos konvertuoti nepavyks niekada – dalis šių pinigų pamesti, suslėpti, pasilikti atminimui ar galimai sugadinti, pavyzdžiui, sudegę gaisre ar negrįžtamai paveikti drėgmės.

Kur ne kur randami kažkur užsilikę pamiršti litai šiandien greičiausiai yra vienintelė likusi lietuvio sąsaja su senąja nacionaline valiuta.

Tačiau kaip atrodytų mūsų gyvenimas, jei šiandieninės kainos eurais staiga virstų kainomis litais?

Kiek litų uždirbtume? Kiek išleistume? Už kiek pirktume butus? Kiek pabrango litai? Ir svarbiausia, ar šiandieniniai atlyginimai leidžia įpirkti daugiau, nepaisant pakilusių kainų?

Litai
Litai

Pirmiausia – apie atlyginimus

Jei piniginėje eurais laikomas atlyginimas virstų litais, teoriškai skirtumą tikrai pajaustumėte.

Tačiau realiai – vargu. Nuo 2022 metų pradžios įsigaliojo reikalavimas darbuotojams mokėti atlyginimus tik į banko sąskaitą, tad didelė dalis jūsų eurų veikiausiai guli plokščioje banko kortelėje.

Atsižvelgiant į tai, kad šalyje nuo 2014 m. gerokai sumažėjo ir bankomatų (Lietuvos banko duomenimis – nuo 1287 iki 707 dabar), o atsiskaitymai kortelėmis ir kitomis priemonėmis per tą laiką smarkiai išpopuliarėjo, net ir tokiu fantastiniu atveju fiziškai litus išvystumėte gerokai rečiau.

Tačiau el. bankininkystėje atvaizduojami skaičiai būtų gerokai didesni, net ir mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Litai atlyginimas
Litai atlyginimas

Šiandieninis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) prieš mokesčius siektų 2898 litų, o 2014 m. antroje pusėje jis buvo 1000 litų.

Tinklapio tagidas.lt duomenimis, šiandien minimalus valandinis atlyginimas siektų 17,73 Lt, o 2014 m. pabaigoje jis buvo beveik trigubai mažesnis (6,27 Lt).

Kaip minėta, tai tik valstybės nustatyti minimumai. Rinkoje mokama kur kas daugiau.

Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, ne biudžetinėje įstaigoje už MMA 2023 m. balandį Lietuvoje dirbo iki 100 tūkst. apdraustųjų (biudžetinėje srityje – dar 12 tūkst.).

Sodra
Sodra

Jie netgi nebuvo didžiausia apdraustųjų grupė – šis titulas priklauso uždirbusiems nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų (7–10,35 tūkst. litų) bruto atlyginimo.

Picas šiandien valgome ir už 40 litų

Picas šiandien valgome ir už 40 litų
Picas šiandien valgome ir už 40 litų

Prieš dvi savaites socialinėje erdvėje dėmesio sulaukė Vilniaus „Kempinsky“ viešbučio „Telegrafas“ šefų Šaltibarščių festivaliui sukurti šaltibarščiai.

Skelbta, kad naujoviška tradicinės šaltsriubės variacija su juodaisias ikrais, putpelių kiaušiniais, triufeliais kainavo 50 eurų už lėkštę.

Toks patiekalas – prabangus ir be valiutų konvertavimo. Visgi viena lėkštė kainavo 172 litus. Ar būtumėte kada įsivaizdavę tokį sakinį apie šaltibarščius?

Šaltibarščiai
Šaltibarščiai

Tačiau, kaip minėta, tai proginis ir specialiai brangus produktas. Net ir be tokio išpūsto pavyzdžio, visuomenei puikiai žinomas faktas, kad maisto produktai tiek parduotuvėse, tiek restoranuose pabrango ir tam netgi nereikia lygintis su 2014 metais ar versti kainos litais.

Tačiau grįžkime prie lito laikų. Tikriausiai nenustebsite, kad maisto kainos nuo 2014 m. paaugo netgi ne procentais, o kartais:

  • 10 vnt L dydžio kiaušinių gegužę vidutiniškai kainavo apie 8,93 Lt, o 2014 m. pabaigoje – 4,27 Lt.
  • 200 g. 82 proc. riebumo sviesto šiandien kainuotų 10,28 Lt, o 2014 m. buvo 5,04 Lt.
  • Kilogramas juodos duonos – atitinkamai 11,24 Lt ir 5,89 Lt
  • 1 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų dabar kainuotų 4,41 Lt, o 2014 m. pabaigoje vidutiniškai kainavo 2,54 Lt .

Prekybos centrai
Prekybos centrai

Tai – kainos prekybos centruose, užfiksuotos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (LŽŪMPRIS).

Kaip su kainomis labiausiai lankomuose šalies restoranuose, pavyzdžiui, Lietuvos pajūrio tvirtovėje Palangoje?

Palangos Basanavičiaus g.
Palangos Basanavičiaus g.

Žinoma, šios kainos įspūdingos eurais, tačiau pavertus jas litais, jos greičiausiai taip pat pasirodys labai neįprastos, ypač tiems, kurie dar prisimenana kurorto kainas senaja valiuta.

Pavyzdžiui, viename seniausių Palangos restoranų „Molinis ąsotis“ cepelinų su mėsa ir spirgučių padažu porcija litais šiandien kainuotų 31,05 Lt, bet jei per brangu, galima įsigyti vieną, 17,25 Lt vertės cepeliną.

Šaltibarščiai šiame restorane šią vasarą kainuos 20,7 Lt už lėkštę.

Tiesa, ne visur taip brangu. Pavyzdžiui, Palangos restorane „Kastytis“ cepelinai kainuotų nuo 17,5 iki 24 Lt, naminis kotletas ar balandėliai – 24,15 Lt, šnicelis – 31 Lt, vėdarai – 27,6 Lt, Kijevo kotletas – 35,4 Lt.

Kijevo kotletas
Kijevo kotletas

Už mažiau tradicinį, tačiau lietuvių itin mėgstamą patiekalą – picas, taip pat jau kuris laikas neigailime nei 30–40 Lt. Viena didelė pica už 40 Lt šiandien sudarytų 4 proc. nuo minimalaus atlyginimo 2014 m. Ir tai – prieš mokesčius.

Tačiau, sprendžiant iš tokių maitinimo įstaigų populiarumo, šiandien visai tuo nesistebime.

Pavyzdžiui, tradicinės 30 cm skersmens picos „Margarita“ kaina vienoje populiariausių tinklinių picerijų „Čili Pica“ 2014 m. balandį buvo 14,79 Lt. Šiandien toks variantas kainuotų 24,11 Lt, o norint pirkti didesnę, 40 cm picą, turėtumėte atseikėti jau 37,98 Lt.

Kitame į kiek aukštesnį kainų lygį nutaikytame populiariame picerijų tinkle „Jurgis ir Drakonas“ 30 cm skersmens „Margarita“ litais kainuotų 36,22 Lt.

„Jurgis ir Drakonas“ 30 cm skersmens „Margarita“
„Jurgis ir Drakonas“ 30 cm skersmens „Margarita“

NT: dviejų kambarių butui sostinėje milijono litų vis dar nereikėtų

Nekilnojamas turtas
Nekilnojamas turtas

NT kainos Lietuvoje taip pat kilo veikiamos įvairių veiksnių, tačiau būti „milijonieriumi“, net ir skaičuojant litais, kad įpirktum būstą vis dar nebūtina.

Remiantis nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ duomenimis, 2014 m. gruodį 2 kambarių naujos statybos buto kvadratinio metro kainos (ataskaitoje „prestižiniais“ įvardintuose Vilniaus rajonuose Antakalnyje, Naujamiestyje ir Žvėryne) siekė nuo 5 iki 7,2 tūkst. litų.

Senos statybos nerenovuotuose namuose – nuo 3,2 iki 4,7 tūkst. Lt.

Kaune, Žaliakalnyje, analogiškų parametrų buto kvadratinio metro kaina siekė nuo 3,9 iki 5,8 tūkst. litų (nauja statyba) bei 2,9–4,9 tūkst. litų (sena statyba be renovacijos).

Žaliakalnis, Kaunas
Žaliakalnis, Kaunas

Tad 45 kv. m dviejų kambarių butui Vilniaus tuomet būtų reikėję 225–324 tūkst. litų (nauja statyba) bei 144–211 tūkst. litų perkant senos statybos butą.

Šiandien analogiškų butų kvadratinis metras Vilniuje kainuotų 11–18 tūkst. litų naujos statybos būste ir 6,45–10 tūkst. litų nerenovuoto namo bute.

Tad naujos statybos 45 kv. m butai sostinės Antakalnyje, Žvėryne ir Naujamiestyje šiandien vidutiniškai atsieitų 495–810 tūkst. litų. Senos nerenovuotos statybos – nuo 290 iki 450 tūkst. litų.

Gera žinia – įperkame daugiau maisto produktų

Gera žinia – įperkame daugiau maisto produktų
Gera žinia – įperkame daugiau maisto produktų

ŽŪMPRIS sudarinėjami kainų sąrašai ne tik leidžia palyginti brangimą, tačiau ir įperkamumą. Šioje kategorijoje – gera žinia. Bent jau maisto produktų sau galime leisti gerokai daugiau.

Lyginome ŽŪMPRIS skelbiamas 2014 m. 48 savaitės kainas (lapkritis) su naujausiomis 2023 m. birželio kainomis prekybos centruose.

2014 m. už MMA (bruto) buvo galima nusipirkti 2341 kiaušinį, šiandien – 3240 kiaušinių.

Kiaušiniai
Kiaušiniai

Nors pats produktas, kaip minėta straipsnio pradžioje, pabrango (10 vnt. L dydžio kiaušinių kainavo 4,27 Lt; dabar 8,93 Lt), pokytį kompensuoja padidėjusios pajamos.

  • 82 proc. riebumo Sviestas? 40 kg (2014 m. pabaiga) ir 56,3 kg (2023 m. birželis).
  • Juoda duona? 170 kg (2014 m. ) ir 258 kg (2023 m.)
  • Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai? 394 kg (2014 m.) ir 657 kg (2023 m.).

Britų leidinys „The Economist“ turi savo pusiau rimtą „Big Mac“ indeksą – pagal įvairiose šalyse nurodomas šio „McDonald's“ mėsainio kainas, siekiama juokais palyginti, kiek yra neįvertinta ar pervertinta konkrečios šalies valiuta.

McDonald's
McDonald's

„Big Mac“ pasirinktas dėl savo „standartiškumo“, nes jo sudėtis įvairiose šalyse yra beveik identiška, todėl mėsainis yra laikomas geru atskaitos tašku palyginimui. Mūsų atveju jo nekintamumas irgi gali pasitarnauti.

Naujienų portalui delfi.lt 2014 m. rugpjūtį pasidomėjus kainomis „McDonald's“ restorane, įmonės atstovas žurnalistams tuomet teigė, kad „Big Mac“ sumuštinis tuo metu kainavo 8,95 Lt arba 2,59 euro. Šiandien „Big Mac“ litais „kainuoja“ 14,49 Lt.

Už sumą, lygią MMA, 2014 m. būtų galima nusipirkti 111,73 „Big Mac“ sumuštinius, tuo tarpu už šiandieninę MMA išeitų nusipirkti 200 sumuštinių – po 6,6 kiekvienai mėnesio dienai.

Tuo tarpu būsto įperkamumas – šiek tiek kita istorija nei maistas.

Būsto įperkamumas – šiek tiek kita istorija nei maistas
Būsto įperkamumas – šiek tiek kita istorija nei maistas

Jeigu bendrojo vartojimo prekes galima pirkti per daug netaupant, būstas yra ne tik vienas didžiausių pirkinių per žmogaus gyvenimą, tačiau ir itin priklausantis nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, palūkanų.

Tad atlyginimų dydis ir kainos čia vaidina mažiau tiesioginį vaidmenį nei NT srityje, kur didžioji dauguma būstų perkami už paskolas.

2023 m. birželį pranešta, kad banko „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas blogėja jau penktą ketvirtį iš eilės, pastaraisiais ketvirčiais didžiausią įtaką įperkamumo blogėjimui turėjo Europos centrinio banko rekordiniu tempu didinamos palūkanų normos.Metų pradžioje būsto įperkamumo indeksas Vilniuje pirmą kartą nuo 2010 m. krito žemiau 100 ribos, kuri žymi, ar būstas yra įperkamas, ar ne.

Šaltinis: 15min.lt

636
835 Pasidalino
avatar
Vytenė Ambrazienė
Atsimenu, kaip seniau kiekvieną kainą skaičiuodavome litais, dabar jau tokios senienos, bet vis dar širdyje.
Naujausias
mitybos planas
mitybos planas