Ar gali būti, kad slaugos specialistus iš Lietuvos darbdaviai užsienyje persivilioja ir dėl jų antgamtinių galių? Mat, pasirodo, kai kurie jų suspėja aplankyti po kelis šimtus pacientų per dieną, kartais – net mirusius.
Vis dėlto stebuklai su slaugos specialistais vyksta ne realiame gyvenime, o neva suteiktų paslaugų apskaitos dokumentuose, siekiant gauti kuo daugiau pinigų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pastaraisiais metais iš šio fondo ypač dosniai finansuojamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose tapo ypač lengvu grobiu kai kurioms gydymo įstaigoms.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikti duomenys apie tai, kaip sumaniai pasisavinamos sveikatos apsaugai skiriamos lėšos, šokiravo ne vieną politiką.
Tiesa, kai kurie parlamentarai liūdnai juokavo, kad neretu atveju nevogti esą tiesiog neįmanoma, – sąlygos sukurtos tokios, jog visada atsiras norinčiųjų įlįsti į kiaurą valdišką kišenę.
Tokius įtarimus patvirtina ir politikams už uždarų durų pristatyta Valstybinės ligonių kasos (VLK) ataskaita. Tikrindami, kaip naudojamos 3,5 mlrd. eurų siekiančios fondo lėšos, teritorinių ligonių kasų ekspertai aptiko daugybę pažeidimų – pro šalį esą byrėjo šimtai tūkstančių eurų.
Bet prievaizdų sulaukusios gydymo įstaigos su mestais kaltinimais nesutinka ir atkerta: valstybė tik vaizduoja, kad leidžia joms uždirbti, bet tik ir ieško, kaip uždarbį atimti.
Patikrino tik mažą dalį
VLK ataskaitoje nurodoma, kad gydymo įstaigos praėjusiais metais iš PSDF neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų.
Negana to, valstybei padaromos žalos dydis kiekvienais metais auga. Užpernai žala siekė beveik pusę milijono eurų, dar metais anksčiau – šiek tiek daugiau nei 465 tūkst. eurų.
Be to, pabrėžiama, kad pernai buvo atlikta per 930 patikrinimų. Realiai patikrinta vos 1 proc. atliktų sveikatos priežiūros paslaugų, taigi galimas piktnaudžiavimo mastas gali būti šimteriopai didesnis.
VLK teigimu, daugiau piktnaudžiauti linkusios privačios gydymo įstaigos. Jų padaryta žala siekia 358 tūkst. eurų, viešųjų gydymo įstaigų – 277 tūkst. eurų.
Aplanko šimtus pacientų?
Per kelerius pastaruosius metus ypač daug pažeidimų nustatoma teikiant ambulatorines slaugos paslaugas namuose.
Politikai nesistebi: slaugai buvo mestos ypač didelės lėšos, o ir namuose slaugomų asmenų skaičius kasmet didėja tūkstančiais.
Antai pernai ambulatorinės slaugos paslaugos, kai slaugytojų komanda atvyksta pas pacientą į namus, buvo suteiktos per 60 tūkst. asmenų. Tai 19 proc. daugiau nei 2022 metais.
Natūralu, kad itin sparčiai senstančioje visuomenėje slaugos paslaugų dinamika šauna į viršų. Vis dėlto gali būti, kad įspūdingi skaičiai apie sunkiems bei namuose slaugomiems ligoniams suteiktas paslaugas yra nuraškyti nuo lubų.
Valstybinės ligonių kasos teigimu, tikrinimo metu išaiškėjo nemažai atvejų, kai vienas slaugos specialistas per dieną suteikia po kelis šimtus paslaugų, nors aplankyti tiek pacientų visiškai nerealu.
Taip pat užfiksuota, kad gydymo įstaigos neretai pateikia apmokėjimui už tuo metu ligoninėse gydytiems pacientams neva suteiktas paslaugas.
Išaiškėjo atvejų, kad sumokama už ambulatorines slaugos paslaugas, nors pacientą namuose turėjęs lankyti specialistas tuo metu atostogavo arba sirgo. Taip pat nustatoma, kad paslaugas tam pačiam pacientui vienu metu teikia kelios gydymo įstaigos.
Iš dokumentų gali net pamanyti, kad kai kurie slaugytojai tuo pat metu sugeba slaugyti kelis pacientus jų namuose, kurie vienas nuo kito nutolę per kelis kilometrus.
„Slaugytojų darbas išties sunkus ir kartais atrodo, kad jie turi kažkokių supergalių.
Vis dėlto panašu, kad stebuklus kuria ir gydymo įstaigos, nes be administracijos žinios tokie klastojimai nebūtų įmanomi“, – po uždaro Seimo komiteto posėdžio „Lietuvos rytui“ kalbėjo ne vienas jo narys.
Pažeidimai kartojosi
VLK atstovų tvirtinimu, vien pernai jiems pavyko išvengti kiek daugiau kaip 3 mln. eurų žalos, vis dėlto užkardyti visų galimų pažeidimų jie esą nepajėgūs.
Todėl į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį buvo pakviesti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Tiesa, anot politikų, teisėsaugos pareigūnai daugiau skėsčiojo rankomis.
Ikiteisminiai tyrimai pradėti vos dėl kelių galimai nusikalstamų atvejų, nors valstybei padaryta žala kartais siekia 100 tūkst. eurų ir daugiau.
Neoficialiomis žiniomis, daugiau kaip 109 tūkst. eurų PSDF padarytą žalą buvo priversta pripažinti ir Šilutės rajone veikianti Vilniaus mero Valdo Benkunsko brolio Giedriaus Benkunsko vadovaujama sveikatos paslaugas teikianti įstaiga „Puriena“.
Šios įstaigos pernai padaryta žala buvo rekordinio dydžio.
Tačiau į tikrintojų akiratį patekusi „Puriena“ su nustatytais pažeidimais sutiko ir žalą atlygino, todėl ir toliau teikė paslaugas.
Tačiau šių metų kovą toje pačioje įstaigoje atlikus naują patikrinimą – sausio ir vasario mėnesių veiklos – pažeidimai kartojosi: šįkart buvo nustatyta 22 tūkst. eurų žala.
Seimo komiteto posėdyje nuskambėjo, jog ši gydymo įstaiga įkliuvo nurodžiusi, kad viena slaugytoja „suteikė“ 50–80 paslaugų per dieną.
Taip pat nustatyta, kad pacientams buvo suteiktos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, nors jas turėjusi teikti slaugytoja tuo metu atostogavo.
Iš patikrintų dokumentų taip pat esą buvo akivaizdu, kad kita įstaigos slaugytoja niekaip negalėjo būti slaugomo paciento namuose, nes tuo metu dirbo kitą darbą.
Įstaigos vadovas teisinosi
Šiuos atvejus pakomentuoti paprašytas „Purienai“ vadovaujantis G.Benkunskas buvo akivaizdžiai suirzęs dėl jam tenkančio dėmesio.
Vyras liūdnai juokavo, kad jo vadovaujamoje įstaigoje rastus pažeidimus esą kai kas palygina ir su nesėkmingomis nacionalinio stadiono statybomis Vilniuje.
Buvęs farmacininkas neslėpė, kad viešai teisintis nėra malonu, vis dėlto G.Benkunskas tikino, jog padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai.
„Įvyko duomenų suvedimo klaida. Vieni duomenys buvo įvesti, o darbą atliko dvigubai daugiau žmonių“, – „Lietuvos rytui“ sakė jis.
Jau beveik du dešimtmečius veikiančios gydymo įstaigos vadovas pasakojo, kad iki praėjusių metų rudens buvo tik rekomendacijos, kiek pacientų slaugos specialistas gali aplankyti per dieną.
G.Benkunskas neslėpė, kad įstaiga siekė uždirbti, todėl įdarbino papildomai specialistų: „Slaugytojų turėjome trigubai daugiau, nei priklauso vienai komandai.“
Ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančioje komandoje turi būti slaugytojas, jo padėjėjas ir kineziterapeutas. Beje, nuo liepos mėnesio joje turės būti ir ergoterapeutas.
Bet pernai rudenį atsiradę tvarkos pakeitimai sujaukė verslininkų planus. Nuspręsta riboti namuose lankomų pacientų skaičių – iki dvylikos per dieną.
„Mes nepastebėjome naujo ministro įsakymo, ir pas mus tas reikalas susiplakė – su šeimos gydytojais dirbantys slaugytojai toliau važiavo ir į namus, nors to daryti jau nebuvo galima.
Bet mes tokie ne vieni, daug kas neatkreipė dėmesio į pasikeitimus“, – guodėsi G.Benkunskas.
„Purienos“ vadovas pripažino, kad vienas slaugytojas per dieną negali aplankyti 100 ar 200 pacientų, kaip kartais nurodoma, tačiau jis mano, jog tai greičiausiai duomenų suvedimo klaidos. Jos esą galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių – mažo kompiuterinio raštingumo, aplaidumo ar nuovargio.
„Jei būčiau žinojęs, kad taip nutiks, būčiau prie kompiuterio vietoj septynių žmonių pasodinęs septyniolika. Bet visko numatyti negali. Be to, iki šiol nebuvo griežtos kontrolės ir žmonės galėjo į tai žiūrėti pro pirštus.
Aišku, visiškai negaliu garantuoti, kad kažkas kažkur nepabando pasinaudoti ir prirašyti paslaugų, kurios nebuvo suteiktos. Bet tai – teisėsaugos reikalai, aš to nežinau.
Gali būti, kad irgi buvo padaryta klaidų, kai užrašyti buvo vieni žmonės, o jų dirbo daugiau.
Pas mus komandoje vietoj trijų žmonių dirbo penkiolika. Ar mes turime jaustis kalti, kad priėmėme daugiau žmonių, kad augo įstaigos pajamos ir žmonėms darėme gerą darbą?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Benkunskas.
Nors pašnekovas tikino, kad ambulatorinės slaugos paslaugos jo vadovaujamoje įstaigoje nebuvo teikiamos fiktyviai, vis dėlto kilus triukšmui jų apimtį esą nuspręsta gerokai sumažinti.
Aiškino, kad buvo suklysta
Galimybės atsisakyti ambulatorinės slaugos paslaugų namuose neatmetė ir sostinės Naujamiesčio šeimos klinika.
Šiai įstaigai vadovaujanti Indrė Kitinė svarstė tai padaryti, jei nebus atšauktas privalomas reikalavimas slaugos komandoms įdiegti sekimo sistemas.
„Ar kas nors norėtų, kad darbdavys jį nuolat sektų? Turbūt ne. Aš to nedarysiu ir geriau neteiksime paslaugų, bet žmonių neseksiu“, – griežtai nukirto bendrovės „Euroera“ vadovė I.Kitinė.
Jos vadovaujama įstaiga buvo apkaltinta, kad suteikė slaugos paslaugas mirusiam pacientui, taip pat kad vienas slaugos specialistas slaugė per 80 pacientų per dieną.
Dėl to valstybei buvo padaryta kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų žala. I.Kitinė su tuo kategoriškai nesutiko – tiesa, kaip ir dauguma kitų gydymo įstaigų, žalą atlygino ir dėl padarytų pažeidimų nesibylinėjo.
Įstaigos vadovė „Lietuvos rytui“ kalbėjo, kad ją papiktino ligonių kasų atstovų kaltinimai dėl neva fiktyviai lankomų pacientų: „Aš pati kartu su slaugytojais neretai lankausi pacientų namuose, nes man tai rūpi, klausiu žmonių, ar jie yra patenkinti tuo, kaip juos slaugytojai prižiūri.
Man džiugu, kai tie žmonės džiaugiasi mano slaugytojų darbu.“
I.Kitinė teigė, kad aplankyti įstaigos slaugomus pacientus ar apklausti jų artimuosius siūlė ir VLK atstovams: „Bet jie to nedarė, neskambino, nors randa laiko paskambinti kitiems pacientams paklausti, ar jiems neteko už paslaugas sumokėti papildomai.
Šiuo atveju neskambino, nes žinojo, koks bus atsakymas, – slaugytojai mūsų pacientus tikrai lanko.“
Įstaigos vadovė taip pat užsiminė, kad sulaukia siūlymų atsisakyti teikiamų slaugos paslaugų namuose, esą yra noras, kad šias paslaugas Vilniuje teiktų perpus mažiau įstaigų nei dabar.
„Bet kodėl mes turėtume to atsisakyti? Juk mes slaugome savo pacientus, kurie mūsų gydymo įstaigoje yra seniai prirašyti, tik jau paseno.
Taupydami laiką slaugytojai ne visuomet tą pačią dieną užpildo dokumentus apie namuose aplankytus pacientus. Kartais duomenys apie vizitus įrašomi po kelių dienų.
Būtent dėl to įvyko nesusipratimas, kai VLK atstovai užfiksavo, kad paslaugos buvo suteiktos mirusiam asmeniui.
Jį slaugytoja aplankė gyvą, bet dokumentus užpildė po kelių dienų, kai žmogus jau buvo miręs. Įvyko apmaudi klaida“, – sakė I.Kitinė.
Klaida ji pavadino ir įstaigoje jau nedirbančios slaugytojos sprendimą vienu metu užregistruoti visus globos namuose per savaitę aplankytus pacientus.
„Atleidome slaugytoją ne dėl to, kad ji neapžiūrėjo ar nepasirūpino pacientais, o todėl, kad nesilaikė formalios tvarkos ir visus aplankytus pacientus užregistravo tą pačią dieną.
Tikrintojams galėjo pasirodyti, kad vienas žmogus negali tiek pacientų aplankyti per dieną, bet ji tam sugaišo savaitę, tik to popieriuose, aišku, nebuvo matyti.
Be to, kai pildai didelį kiekį duomenų, visą laiką būna didesnė galimybė padaryti klaidą.
Kartais, bijodamos suklysti, slaugytojos netgi neužpildo dokumentų, nors ligonį būna aplankiusios. Aš suprantu jas, nes ir pati manau, kad ne popieriuose esmė, svarbu, ar pacientas gavo paslaugą. Jie jas gavo, aš tuo tikra šimtu procentų.
Panašių nesusipratimų buvo galima išvengti, jei ligonių kasos būtų surengusios daugiau mokymų, kaip tinkamai užpildyti dokumentus.
Labai gaila, jog neturime galimybės mokytis, – tikrintojai ateina ir nubaudžia, kad neteisingai naudojome biudžeto lėšas. Bet tai yra neteisinga ir tokie kaltinimai labai žeidžia“, – kalbėjo I.Kitinė.
Sukasi lyg didelė poliklinika
Panašių kaltinimų sulaukė ir tuo pačiu adresu Savanorių prospekte sostinėje įsikūrusi Vitalijaus Kitino vadovaujama gydymo įstaiga Skandinavijos klinika. Jos padaryta žala esą siekia per 30 tūkst. eurų.
VLK duomenimis, vienas šios klinikos darbuotojų apmokėti pateikdavo apie 100–200 paslaugų per dieną, o 2022 m. buvo užfiksuotas rekordas – net 260 paslaugų.
Tikrintojų teigimu, slaugos paslaugas ši įstaiga išskirtinai teikia globos namų gyventojams.
„Įstaigoje trūksta komandos – nuolat dirba keturi darbuotojai, tačiau per 2022 metus įstaiga apmokėti pateikė tokį pat kiekį ambulatorinės slaugos paslaugų namuose kaip Centro poliklinika, nors turi tik kelis šimtus pacientų“, – Seimo komitetui pateiktoje medžiagoje nurodė VLK.
Šią įstaigą tikrintojai įtaria sisteminiu sukčiavimu: paslaugos esą buvo teikiamos be šeimos gydytojo paskyrimo, nebuvo pildomi medicinos dokumentai, nerasta įrašų apie suteiktas paslaugas namuose.
Tuo metu Skandinavijos klinikos atstovai teigė, kad teikė viso mėnesio duomenis: „Galimai „rekordinis“ paslaugų skaičius reiškia, kad slaugytojas skyrė vieną dieną į elektroninę sistemą sukelti duomenis apie visą mėnesį teiktas paslaugas ir VLK to netraktavo kaip pažeidimo.“
Be to, įstaigos teigimu, net ir pagal viešai prieinamus duomenis esą nesunku apskaičiuoti, kad vienam pacientui klinika vidutiniškai suteikdavo po 1,7 paslaugos per savaitę.
Skandinavijos klinika nesutiko ir su priekaištais, kad slaugo išskirtinai globos namų gyventojus, – esą slaugomi pacientai yra prirašyti prie šios sveikatos priežiūros įstaigos ir turi teisę gauti jiems priklausančias paslaugas.
Baudžia be perspėjimo
Įstaigą užgriuvusiais kaltinimais dėl valstybės lėšų grobstymo stebėjosi ir Pašilaičių šeimos medicinos centrui vadovaujanti gydytoja Eglė Galgauskienė.
Šios gydymo įstaigos PSDF padarytą žalą tikrintojai įvertino 38,5 tūkst. eurų. Be kitų pažeidimų, nustatyta, kad viena slaugytoja esą teikė didelį skaičių paslaugų, nors dirba dar trimis etatais skirtingose įstaigose.
„Tai yra netiesa. Skelbiama, kad pacientai nebuvo slaugomi, o paslaugos prirašinėjamos. Pas mus nebuvo ir nė vieno fiktyvaus atvejo. Mes siūlėme ligonių kasų atstovams patiems paskambinti bet kuriam pacientui ir jo paties paklausti, ar jie gavo paslaugas, ar ne. Jeigu jie būtų negavę paslaugų, manau, taip ir pasakytų.
Aš neneigiu, kad buvo įvairių smulkių pažeidimų, nes tai nauja paslauga ir įvairių niuansų galėjo būti. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Bet daugeliu atvejų tie pažeidimai buvo formalūs. Pavyzdžiui, įrašai parašyti popierinėje kortelėje, bet neperkelti į elektroninę sistemą. Tačiau ir tai buvo vertinama kaip neatlikta paslauga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Galgauskienė.
Anot medikės, daug dalykų įstaigai buvo naujovė, bet VLK atstovai nepaaiškindavo ir nesuteikė galimybės ištaisyti klaidų: „Paslauga buvo nauja, o jokios edukacijos nevyko. Tai atsirado tik tada, kai prasidėjo tikrinimai ir pasipylė baudos.
Tada jie ėmė aiškinti, kokie visi mes blogi, kad esame kažkokie grobstytojai. Dvejus metus buvo tyla ir tik dabar VLK atsibudo ir prakalbo, kad paslaugos buvo atliekamos ne taip, kaip jie įsivaizdavo anksčiau.“
E.Galgauskienė mano, kad už piktnaudžiavimo atvejus, kai paslaugos prirašomas mirusiems asmenims ar panašius dalykus, turi būti taikomos sankcijos.
„Bet mes neapgaudinėjome pacientų, neprirašėme nesuteiktų paslaugų, mūsų atveju yra administracinio pobūdžio nusižengimai, kuriuos turėtų būti leidžiama ištaisyti.
Tačiau baudos buvo skirtos be jokio įspėjimo, be galimybės ką nors paaiškinti“, – kalbėjo baudą gavusios įstaigos vadovė.
Teko palikti vadovo kėdę
Baudomis apdalytų gydymo įstaigų sąraše atsidūrė ir Širvintų rajone ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikusi įstaiga „Gruodė“. VLK duomenimis, ji PSDF padarė 62 tūkst. eurų žalą.
Ši įstaiga įtarta galimu dokumentų klastojimu, nes įrašai apie atliktas paslaugas esą buvo šabloniški, padaryti tuo pačiu raštu ir panašiai.
Be to, buvo prašoma apmokėti už paslaugas, kurios esą buvo teiktos ligoninėje gydomam pacientui, taip pat nustatyta atvejų, kai paslaugas suteikęs slaugos specialistas nedirbo įstaigoje.
Paprašyta pakomentuoti tikrintojų aptiktus pažeidimus „Gruodės“ vadovė Giedrė Galminienė atsisakė tai daryti: „Labai atsiprašau, bet įstaigai vadovauju dar tik mėnuo ir negaliu komentuoti to, kas įvyko vadovaujant ankstesnei vadovei.“
G.Galminienė pripažino, kad buvusios vadovės atleidimas gali būti susijęs ir su nustatytais pažeidimais, kurie esą pakenkė ir įstaigos reputacijai: „Bet sprendimus dėl to atleidimo priėmė įmonės akcininkai, jų ir reikėtų klausti priežasčių.“
Teisėsauga abejingai stebi
Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaujantis konservatorius Antanas Matulas įsitikinęs, kad dabar nustatomi pažeidimai gali tęstis tol, kol VLK nebus suteikta daugiau įrankių.
Dėl to, anot politiko, planuojama pakeisti įstatymus ir leisti ligonių kasoms taikyti griežtesnes sankcijas (galbūt net iki licencijos sustabdymo), kurios atbaidytų nuo panašaus pobūdžio pažeidimų.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetui priklausantis buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad problemų kyla ne vien dėl spragų įstatymuose.
Valstiečių atstovo teigimu, kai kuriais atvejais yra akivaizdu, kad prirašoma paslaugų ir grobstomos lėšos: „Aš nežinau, ar reikia keisti kokius nors įstatymus, nes ir dabar galiojantys draudžia vogti.
Negali pateikti sąskaitų už tai, ko neatlikai. Kai vieną kitą nubaus, gal kiti bijos rizikuoti.“
A.Veryga mano, kad tokiais kriminaliniais atvejais turi užsiimti teisėsaugos institucijos.
„Bet aš komitete pasiklausęs teisėsaugos institucijų atstovų supratau, kad niekas čia nesiruošia nieko tirti.
Prokuratūros ir kitų institucijų atstovai kalba, kad reikia kažin kokių sisteminių sprendimų. Bet kokių? Ką čia sistema turi padaryti, kad kažkas neprirašinėtų paslaugų, kurių neatlieka? Tiesiog jeigu yra tokių faktų, reikia ištirti ir nusikaltusius asmenis nubausti. Ir ne kasos tai turi padaryti, tai – prokurorų reikalas.
Bet teisėsaugininkai, ypač FNTT, jaučiasi įsižeidę, kad Valstybinė ligonių kasa jiems nepraneša apie nustatytus pažeidimus.
Toks vaikų darželis – maždaug niekas nieko jiems nesakė, tai jie pasijuto nereikalingi, todėl nieko ir nedarys“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, buvęs ministras mano, kad būtina atskirti pavienes klaidas ir sisteminius pažeidimus: „Už vienkartines klaidas nereikėtų uždarinėti visos įstaigos. Kai kuriais atvejais jos teisinasi, kad paslaugų įkainiai yra per maži. Bet tai ne pagrindas sukčiauti. Įkainiai niekada nepadidės, jei visi sukčiaus.“
Klaidų skaičius – per didelis
Lietuvos slaugos specialistų organizacijai vadovaujanti Aušra Volodkaitė irgi mano, kad slaugos specialistų trūkumas ar per maži jų teikiamų paslaugų įkainiai – ne priežastis pažeidinėti galiojančią tvarką.
„Vienas slaugytojas ar net visa slaugytojų komanda negali atlikti paslaugų šimtams pacientų. Pagal galiojančią tvarką, vienu etatu dirbanti komanda per dieną gali suteikti paslaugų ne daugiau kaip dvylikai pacientų.
Tai realus skaičius, nebent įstaiga turi keliolika ar keliasdešimt komandų, kurios gali aplankyti šimtus pacientų, bet, ko gero, tokių skaičių irgi nėra.
Aišku, gali pasitaikyti klaidų, todėl nereikėtų visų atvejų kriminalizuoti.
Klaidų gali būti, ypač jei slaugytojas negali iš karto užpildyti visų reikiamų dokumentų ir pildo juos kartą per savaitę.
Tačiau tų klaidų procentas bet kokiu atveju neturėtų būti toks didelis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo organizacijos vadovė.
A.Volodkaitė paminėjo atvejį, kad, pavyzdžiui, pas pacientą į namus atvykęs slaugytojas priima sprendimą dėl pablogėjusios sveikatos iškviesti greitąją pagalbą.
Gali būti, kad ir tikrintojai, per daug nesigilindami į detales, tokį atvejį traktuotų kaip pažeidimą – esą slaugos paslaugos suteiktos, nors duomenų bazės rodo, kad pacientas tą dieną buvo ligoninėje.
Ar piktnaudžiavimą sumažintų didesni įkainiai už slaugos paslaugas namuose? A.Volodkaitės teigimu, įstaigos skundžiasi, kad įkainiai nėra adekvatūs, ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl bandoma neteisėtais būdais didinti savo pajamas.
„Bet prirašyti paslaugų vien dėl to, kad įkainiai per maži, – ne išeitis.
Be to, manau, kad ne slaugytojai kalti, jog galimai prirašoma daugiau paslaugų nei suteikiama, nes etatinio slaugytojo uždarbis nuo to tiesiogiai nepriklauso“, – svarstė A.Volodkaitė.
Lietuvoje vis dar labai trūksta slaugos specialistų. Nemažai jų dėl didesnio atlyginimo renkasi geriau atlyginamą darbą užsienyje.
„Bet ne vien tik darbo užmokestis motyvuoja jaunus žmones. Daug įtakos turi krūvis ir darbo sąlygos, svarbi ir vidaus kultūra įstaigoje.
Slaugos specialistams pritraukti turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, nes dabar žmonės turi didžiulį pasirinkimą.
Nors jų migracija į užsienį pastaruoju metu gal kiek ir sumažėjusi, slaugytojai nebūtinai lieka dirbti gydymo įstaigose, jie renkasi privatų sektorių ir grožio industriją“, – sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos vadovė.
Parlamentarai jau nuleido rankas
Politikams niekaip nepavyksta pažaboti ir gydymo įstaigų, kurios iš pacientų neteisėtai ima įvairias priemokas už vadinamąsias papildomas paslaugas, kurias jie turėtų gauti nemokamai.
Prieš keletą metų Seimas buvo užsimojęs užlopyti šią landą, bet teisinė bazė nepasikeitė, o VLK toliau fiksuoja įvairius pažeidimus. Pernai atliekant patikrinimus buvo nustatyta 39 tūkst. eurų nepagrįstų pacientų mokėjimų.
Skelbiama, kad dažniausiai lupikaujama teikiant dienos chirurgijos paslaugas. Anot VLK, papildomai pacientai apmokestinami ne tik už atliekamus tyrimus ar specialisto pasirinkimą, bet ir už suprantamą sveikatos būklės paaiškinimą.
Taip pat esą reikalaujama susimokėti už prirašymą prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, viešai neskelbiama ar skelbiama klaidinanti informacija apie iš PSDF biudžeto kompensuojamas paslaugas. Neretais atvejais įstaigos pasiima apmokėjimą už paslaugas ir iš PSDF biudžeto, ir iš paciento.
Pradėjus tikrinti teikiamas dantų protezavimo paslaugas, kurioms pernai buvo skirta beveik 83 mln. eurų, taip pat rasta pažeidimų – vien šių metų pirmąjį ketvirtį nustatyta 91 tūkst. eurų grąžintina suma.
VLK skelbia, kad dažniausiai pateikiami apmokėti nesuteikti arba net nepradėti dantų protezavimo darbai, taip pat jie išskaidomi dalimis taip, kad būtų galima gauti maksimalų apmokėjimą. Įstaigos skelbia dvigubus kainynus, kai interneto puslapyje pateikiami mažesni paslaugų įkainiai.
Be to, dantų protezavimo paslaugas esą atlieka dantų technikai, neturintys teisės teikti šių paslaugų, o senų protezų pataisymas pateikiamas apmokėti kaip dantų protezavimas.
