Kova, prasidėjusi ankstyvoje vaikystėje
Mėlynai pilka dėmė, vadinama Ota Nevus, yra sveikatai nepavojingai odos būklė. Atvirame pokalbyje Carlotta apnuogino savo sielą, pasakodama apie sunkų kelią, kurį jai teko nueiti iki tol, kol ji priėmė save. Ji pradėjo darytis makiažą būdama vos 8 metų. Jai tai nebuvo pasirinkimas: tai buvo išlikimo klausimas. Kiekvieną rytą ji praleisdavo dvi valandas darydamasi makiažą, ir šis ritualas tapo jos šarvais prieš pasaulį.
Carlotta kova apėmė ne tik jos fizinę išvaizdą. Vos 12 metų paauglei buvo diagnozuota meningioma – gerybinis auglys, dėl kurio jos veidas buvo paralyžiuotas ir sutriko jos sveikata. Mūšis dėl išlikimo nubloškė ją į tamsą, sugriovė jos pasitikėjimą ir savivertę. Ji prisimena, kaip ji pabudo po dvi savaites trukusios dirbtinės komos. Tuo metu jos veidas buvo paralyžiuotas. Ji pamena, kad tada pažvelgė į veidrodį, ir ten pamatė tikrą pabaisą.
Sunkūs paauglystės metai
Paauglystės metais Carlotta jautėsi labai nesaugiai ir siekė atrodyti taip, kaip jos bendraamžės. Tam jai reikėjo ne tik įmantrios makiažo rutinos, bet taip pat ir individualiai pritaikytų lęšių. Žinoma, visa tai tebuvo laikini sprendimai, lėmę tikrą nusivylimą ir kančią. Ji prisipažino, kad stengėsi daryti viską, kad būtų verta meilės ir pripažinimo.
Santykiai, dar labiau padidinę nepasitikėjimą savimi
Carlotta romantiški santykiai atspindėjo jos giliai įsišaknijusį nesaugumą. Ji buvo užmezgusi toksiškus santykius su trylika metų už save vyresniu vyru. Jos partneris buvo labai savininkiškas, be to, jų santykius lydėjo nuolatinės išdavystės. Carlotta norėjo būti mylima, todėl ji stengėsi patenkinti visas savo partnerio užgaidas. Ji buvo įsitikinusi, kad tai yra vienintelis kelias į meilę.
Jos partneris, užuot patvirtinęs jos vertę, nepaliaujamai griovė jos savigarbą, kritikuodamas net menkiausius jos išvaizdos aspektus. Jo žeidžiantys žodžiai nuolat aidėjo jos galvoje, ji buvo nuolat kankinama abejonių ir netikrumo jausmo. Carlotta manė, kad partneris yra neištikimas dėl jos turimų trūkumų.
Priėmė lemtingą sprendimą
Galiausiai tamsoje įsižiebė vilties blyksnis. 2018 m. Carlotta priėmė esminį sprendimą – pripažinti savo netobulumus ir pasidalinti savo istorija su pasauliu. Nuo tada ji sulaukė tikrai nemažo savo sekėjų dėmesio, kurie ją labai palaikė. Carlotta taip pat išleido knygą „Incancellabile“ – tai buvo tikras meilės sau įrodymas.
Šiandien Carlotta yra įkvėpimas daugybei žmonių, kovojančių su savo įvaizdžiu ir tapatybe. Jos žinutė visiems yra ta, kad ateis diena, kai visi supras, kad yra verti meilės. Ateis akimirka, kai suprasite, kad per daug reikšmės teikėte tiems dalykams, kurie tikrai nebuvo reikšmingi.
Carlotta istorija primena, kad tikrasis grožis slypi ne tobulybėje, o mūsų trūkumų suvokime ir išskirtinumo priėmime. Pasaulyje, kuriam būdingi nerealūs standartai ir nepasiekiami idealai, jos kelionė liudija transformuojančią meilės sau galią – kelionę, kurią verta pradėti kiekvienam.