2023-aisiais klimatas Žemėje buvo 1,48 laipsnio Celsijaus karštesnis, nei priešindustriniu laikotarpiu, paskelbė ES klimato ir orų stebėsenos tarnyba. Mokslininkai nerimauja, kad pasaulis artėja prie ilgalaikio 1,5 laipsnio atšilimo ribos.
„Sykiu tai pirmieji metai, kurių visos dienos buvo daugiau negu vienu laipsniu šiltesnės nei priešindustriniu laikotarpiu“, – žiniasklaida cituoja Samanthą Burgess, ES klimato ir orų stebėsenos agentūros „Copernicus“ pareigūnę.
Anot jos, tikėtina, kad 2023 m. temperatūra viršijo bet kurio laikotarpio temperatūrą per pastaruosius 100.000 metų.
Praėjusiais metais atlikta analizė jau patvirtino, kad 2023 m. buvo šilčiausi per visą istoriją, tačiau sausio 9 d. paskelbti duomenys rodo, kad, palyginti su 2016 m., anksčiau buvusiais šilčiausiais metais, temperatūra šoktelėjo dar labiau.
2023 m. vidutinė pasaulio temperatūra buvo 14,98 laipsnio Celsijaus – 0,17 laipsnio aukštesnė už ankstesnį rekordą, pasaulio vandenynų atšilimas taip pat pasiekė naują rekordą.
Praėjusiais metais, kai vienas karščio rekordas mušė kitą, mokslininkai ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad pasaulis pavojingai artėja prie 1,5 laipsnių ribos, kurios Paryžiaus susitarime 2015-aisiais siekė išvengti beveik 200 šalių.
Pasak CNN, „Copernicus“ skelbiamuose duomenyse ir analizėje teigiama, kad šių metų pradžioje pasaulinis atšilimas gali dar labiau sustiprėti, ir prognozuojama, kad per 12 mėn. laikotarpį, kuris baigsis sausį arba vasarį, temperatūra greičiausiai viršys 1,5 laipsnio.
Mokslininkams kur kas didesnį nerimą kelia ne atskiri metai, o ilgalaikis atšilimas 1,5 laipsnio ir daugiau. Viršijus šią ribą, daugelis Žemės ekosistemų sunkiai prisitaikys, o vasaros karštis kai kur priartės prie žmonių išgyvenimo galimybių ribos.
Kaista nevienodai
Daugybė mokslo institucijų, tarp jų – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK), seniai kalba apie būtinybę apriboti planetos atšilimą iki 2 laipsnių, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, jog dėl tokių veiksnių kaip geografija, orų modeliai, vandenynų srovės ir žmogaus veikla atšilimas pasaulyje skirstosi netolygiai. Daliai regionų tai gali reikšti pražūtingas gyvenimo sąlygas.
Dabartinį ir prognozuojamą netolygų atšilimą žemėlapiuose išdėliojo JAV Nacionalinė komunalinių paslaugų taryba (National Public Utilities Council, NPUC), remdamasi atnaujintais „Berkeley Earth“ duomenimis. NPCU, vienijanti pramonės ekspertus, sprendžiančius energetikos sektoriaus dekarbonizacijos klausimus, yra geriausiai žinoma dėl savo metinės ataskaitos, kurioje vertinama didžiausių investuotojams priklausančių komunalinių paslaugų įmonių (IOU) pažanga anglies dioksido išmetimo mažinimo srityje.
Atšilimas dabar
Iš „Berkeley Earth“ pateikiamų duomenų matyti, jog 2022 m. atskirų šalių temperatūra, palyginti su tų šalių vidutine temperatūra 1850–1900 m., augo nevienodai. Labiausiai atšilo Mongolijoje (2,54 °C) mažiausiai – Bangladeše (1,1 °C).
Pasak „decarbonization.visualcapitalist.com“, apskritai šiaurinė pasaulio dalis šyla sparčiau. Viena iš to priežasčių – Arkties vandenyno šilimas. Antai 2023-ųjų vasarą žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime teigta, kad iki 2030 m. rugsėjo Arkties vandenyne vasaromis gali nebelikti ledo, o iki 2050 m. rugsėjo jis gali tapti praktiškai nebeužšąlantis.
„Mus nustebino prognozė, kad ledas Arkties vandenyne gali ištirpti dešimčia metų anksčiau, nepriklausomai nuo mūsų pastangų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. To nesitikėjome“, – CNN komentavo pagrindinis tyrimo autorius Seung-Ki Minas, Pietų Korėjos Pohango mokslo ir technologijų universiteto profesorius. Anot jo, ankstesni modeliai nepakankamai įvertino Arkties ledo tirpsmo tendencijas. Pasak „decarbonization.visualcapitalist.com“, Arkties amplifikacija – tai neproporcingai didelis Arkties šilimas, palyginti su likusia planetos dalimi. Stiprėjantį šilimą skatina daugybė grįžtamojo ryšio ciklų, pavyzdžiui, kai mažėjant ledo dangai vanduo dar geriau absorbuoja šilumą, taigi dar labiau stiprėja atšilimo poveikis.
Arkties atšilimo poveikis aiškiai matomas ir klimato modeliuose, kurie rodo pastebimai spartesnį atšilimą iki 2100 m. tokiose šalyse kaip Rusija ir Kanada.
2050 m. ir 2100 m. atšilimo prognozės pagal šalis grindžiamos Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) sudarytu „viduriniuoju“ scenarijumi, pavadintu „Bendrasis socialinis ir ekonominis kelias" (angl. Shared Socioeconomic Pathway, SSP 2-4.5).
„Decarbonization.visualcapitalist.com“ teigimu, iš įvairių scenarijų šis yra artimiausias numatomam išmetamųjų teršalų kiekiui pagal dabartinę politiką.
2050 m. prognozės
SSP2-4.5 scenarijus numato, kad 2050 m. vidutinė temperatūra pasaulyje bus 2,75 °C aukštesnė už vidutinę 1850–1900 m. temperatūrą. Didžiausias atšilimas prognozuojamas minėtoje Mongolijoje (3,76 °C), švelniausias – Naujojoje Zelandijoje (2,02 °C).
Galima rizika, remiantis TKKK vertinimo ataskaita, nedžiugina. Tarp jos punktų – ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie bus dažnesni ir intensyvesni, įskaitant smarkius kritulius ir su jais susijusius potvynius bei ciklonus.
Beveik visoms ekosistemoms, įskaitant sausumos, gėlo vandens, pakrančių ir jūrų ekosistemas, kils didelis biologinės įvairovės nykimo pavojus.
Spartesnis jūros lygio kilimas kels grėsmę pakrančių miestams, dėl to masiškai keisis gyventojų skaičius.
2100 m. prognozės
Tyrėjai įspėja: jei per ateinančius dešimtmečius nebus įgyvendintos greitos ir ekstremalios klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos priemonės, 2100-aisiais išgyvenimo rizika bus gerokai didesnė.
SSP2-4.5 scenarijus numato, kad 2100 m. vidutinis atšilimas pasaulyje sieks 3,80 °C. Prognozuojama, kad daugiau nei 55-iose pasaulio šalyse atšilimas viršys 4 °C, palyginti su 1850–1900 m. vidurkiu, beveik 100 šalių – 3,5 °C.
Pasak TKKG, toks atšilimas greičiausiai reikštų „labai didelę“ išnykimo riziką 3–39% sausumos rūšių.
Vandens trūkumas smarkiai paveiks miestus, ūkius ir hidroelektrines, maždaug 10% pasaulio sausumos išdžius upės.
Sausros, potvyniai ir karščio bangos kels didelę grėsmę maisto produktų gamybai ir prieinamumui, todėl sumažės aprūpinimas maistu, o mitybos stabilumas patirs didžiulį krūvį.
Šaltinis: NASA/vz.lt
