Guli moteriškė lovoje su meilužiu. Staiga (kaip ir visuomet) skambutis į duris – vyras per anksti namo grįžo.
Moteriškė beviltiškai meldžia dievo:
– Padaryk taip, kad jis nieko nepastebėtų.
Dievas atsako:
– Padarysiu, bet tavo mirties priežastis bus vanduo.
Moteriškė sutiko. Praeina metai, antri. Moteriškė vengia atvirų vandens telkinių, maudosi tiktai duše, net vonių bijo.
Besibaigiant tretiesiems metams ji netikėtai laimėjo bilietą į kruizini plaukiojimą.
Nusprendė, kad tiek jau to, galima ir pasilinksminti. Laineris prabangus, kelionė nuostabi… tačiau vieną naktį prasideda neįtikėtinai stipri audra.
Laivas skęsta. O moteriškė klausia dievo:
– Tai negi del manęs vienos visą laivą skandinsi?
Dievas atsako:
– Ne dėl tavęs vienos. Aš jus, paleistuves, tris metus į šitą laivą rinkau.
