Artimiausiais mėnesiais – įspūdingas astronominis spektaklis
Artimiausiais mėnesiais ryškus astronominis spektaklis turėtų nušviesti Šiaurinės hemisferos dangų. Šiaurės Vainiko (angl. Corona Borealis) žvaigždyne, daugiau nei 2 500 šviesmečių atstumu, slepiasi žvaigždė, vadinama T Coronae Borealis, besiruošianti sprogimui, rašo „ScienceAlert“.
Žvaigždės sprogimas nušvies naktinį dangų
Po sprogimo ši žvaigždė laikinai taps vienu ryškiausių naktinio dangaus objektų. Šis vaizdas bus matomas ir Lietuvoje, geriausias laikas stebėti žvaigždyną yra balandžio–liepos mėnesiai.
Moksliniai duomenys apie žvaigždės sprogimą
Astronomai laukia šio sprogimo ne tik todėl, kad jis atrodys įspūdingai, bet ir todėl, kad mokslas galės surinkti daugybę duomenų apie žvaigždės sprogimą, vadinamą klasikine nova. Žinome, kad T Coronae Borealis (sutrumpintai T CrB) sprogs todėl, kad ji sprogsta kartą per 80 metų jau mažiausiai aštuonis šimtmečius, rašo „ScienceAlert“.
Retas įvykis per gyvenimą
Tai reiškia, kad ji yra labai arti įvykio, pasitaikančio kartą per gyvenimą, ir kad technologijos, kuriomis dabar galime ją stebėti, gerokai pranoksta tas, kurias turėjome per paskutinį jos sprogimą 1946 m. vasario mėn. „Yra kelios pasikartojančios novos, kurių ciklai labai trumpi, tačiau paprastai per visą žmogaus gyvenimą pakartotinio išsiveržimo dažnai nematome, ir retai kada jis įvyksta taip palyginti arti mūsų sistemos“, – „ScienceAlert“ sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro astronomė Rebekah Hounsell.
Dvinarės žvaigždžių sistemos ypatybės
Priežastis, kodėl T CrB sprogsta pakartotinai ir pagal grafiką, yra jos žvaigždės tipo ypatybė. Tai dvinarė žvaigždžių sistema, kurioje yra į Saulę panašios žvaigždės, vadinamos baltąja nykštuke, suirusio branduolio liekanos ir išsipūtusi raudonoji milžinė.
Baltosios nykštukės galia
Baltosios nykštukės yra labai mažos ir labai tankios – Žemės ir Mėnulio dydžio, o jų masė prilygsta 1,4 Saulės masei. Tai reiškia, kad jų gravitacinė jėga yra gana stipri; ir jei jos turi dvinarį palydovą, skriejantį pakankamai artima orbita, jos linkusios siurbti medžiagą, daugiausia vandenilį, rašo „ScienceAlert“.
Termobranduolinis sprogimas
Laikui bėgant šis vandenilis kaupiasi baltosios nykštukės paviršiuje, suspaustas dėl gravitacinės traukos. Galiausiai slėgis ir karštis apatiniame vandenilio sluoksnyje tampa toks stiprus, kad viskas užsidega ir įvyksta termobranduolinis sprogimas, kuris įspūdingai išstumia vandenilio perteklių į kosmosą. Tai ir yra nova, o T CrB atveju šis procesas trunka apie 80 metų.
Artėjančio sprogimo ženklai
Pastarąjį dešimtmetį astronomai stebėjo, kad dvinarė sistema elgiasi panašiai kaip prieš 1946 m. sprogimą, t. y. pastebėjo ryškumo sumažėjimą, kuris pranašauja artėjantį išsiveržimą. Jų atlikta analizė rodo, kad tai gali įvykti labai greitai – jau iki 2024 m. rugsėjo mėn.
Kur stebėti Šiaurės vainiko žvaigždyną?
Šiaurės vainiko žvaigždynas yra tarp Heraklio, Gyvatės ir Jaučiaganio žvaigždynų. Ryškiausia jo žvaigždė šiuo metu – Alfeka. Šis nuostabus reginys yra unikali galimybė visiems astronomijos entuziastams ir smalsuoliams. Nepamirškite pasiruošti savo teleskopus ir mėgautis šiuo retu gamtos spektakliu.
