Pensijų Kaupimo Naujovės ir Gyventojų Reakcija
Nuo liepos beveik 26 tūkstančiai gyventojų gaus mažesnį darbo užmokestį dėl įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. „Sodra“ šiems gyventojams automatiškai pervedinės dalį algos į pensijų fondus, o tai sumažins jų mėnesio pajamas. Nors ekonomistai ir valdininkai pabrėžia, kad kaupti senatvei yra būtina, didžioji dalis gyventojų – apie 34 tūkst. – atsisakė šios galimybės. Tai rodo, kad žmonės nepasitiki pensijų kaupimo sistema arba pirmenybę teikia einamajam vartojimui.
Pensijų kaupimo reforma siekia užtikrinti, kad daugiau gyventojų turėtų pakankamas pajamas išėję į pensiją. Automatinis įtraukimas turėtų padėti žmonėms kaupti papildomą pensiją, tačiau dauguma pasirenka atsisakyti šio kaupimo, nes netiki ilgalaikės naudos galimybe arba nesuvokia šios reformos reikšmės.
Tūkstančiai Gaus Mažesnį Atlyginimą
Kaip jau buvo pranešta, nuo liepos pradžios gyventojų, prisijungusių prie kaupimo antrojoje pakopoje, įmokos bus pervedamos į pensijų fondus: mėnesio įmoka sudarys 3 proc. nuo kaupiančiojo atlyginimo ir papildoma valstybės paskata. Šių metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti beveik 60 tūkstančių gyventojų, iš kurių daugiau nei pusė atsisakė dalyvauti.
Labai tikėtina, kad nemažai darbuotojų nustebs pastebėję mažesnes algas. Taip yra dėl to, kad daugelis jų neatsidarė asmeninės „Sodros“ paskyros ir neperskaitė pranešimo apie įtraukimą į kaupimą. Nors jiems buvo siųsti registruoti laiškai, apie 20-30 proc. tokių siuntų liko neatsiimtos.
Kodėl Žmonės Atsisako Kaupimo?
Automatinis arba priverstinis įtraukimas į pensijų kaupimą buvo sugalvotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o atitinkamą įstatymo projektą priėmė Seimas. Ministerijos specialistai nurodo, kad statistika rodo didžiausią atsisakymo skaičių 2022 m., kai šalyje buvo fiksuojamas didžiausias infliacijos šuolis. Šiemet, nepaisant to, kad situacija gerėja, daugiau nei pusė įtrauktų gyventojų vis dar atsisako kaupimo.
Tokių atsisakymo priežasčių dažniausiai yra keletas: pirmenybė teikiama einamajam vartojimui, įsitikinimas, kad pensijos nesulauks arba kad jie patys pasirūpins savo senatve. Ministerija taip pat pastebi, kad viešumoje nuolat formuojama neigiama nuomonė apie pensijų kaupimą, kas taip pat prisideda prie gyventojų nepasitikėjimo.
Pinigai Dabar Arba Vėliau
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad sprendimas kaupti antroje pensijų pakopoje yra ilgalaikis įsipareigojimas, kuriuo kiekvieną mėnesį nuo gaunamo atlygio skiriama tam tikra suma būsimai pensijai. Jauni žmonės, pradėję dirbti, dažnai apie senatvę ir pensiją negalvoja, todėl renkasi pinigus leisti čia ir dabar.
Gudaitis taip pat pabrėžia, kad pensijų fondai kasmet fiksuoja teigiamas grąžas, tačiau žmonės vis dar yra linkę abejoti ir atsisakyti papildomo kaupimo. Prie to prisideda ir nuolatinis politikų siekis keisti pensijų sistemą, kas kelia papildomų abejonių.
Finansinio Raštingumo Klausimas
Asociacijos vadovas pabrėžia, kad šalies gyventojų finansinis raštingumas vis dar yra žemas. Tai apima ne tik kasdienius finansinius veiksmus, bet ir gebėjimą planuoti išlaidas, taupyti, skolinti ar skolintis, išvengti sukčiavimo atvejų. Pensijų fondų valdytojai stengiasi šviesti visuomenę apie papildomą kaupimą pensijai, tačiau didesniam pasitikėjimui trūksta ir politikų palaikymo.
Metai iš metų pensijų sistema yra tobulinama ir koreguojama, kas neprideda stabilumo. Viešosios diskusijos dažnai atgraso gyventojus nuo papildomo kaupimo senatvei, o tai neigiamai veikia ilgalaikę finansinę gerovę.
