Už lesinamus paukščius – bauda: štai ką turėtumėte žinoti
Paukščių lesinimas gali atsieiti brangiai – įspėjimas dėl galimos baudos

Paukščių lesinimas gali atsieiti brangiai – įspėjimas dėl galimos baudos

Tai, kas daugeliui atrodo kaip gražus gestas ar linksma vaikystės pramoga, gali tapti rimta problema. Nuoširdus noras paukščiams padėti ir jiems numesti duonos trupinių neretai užtraukia nemenką baudą bei kelia pavojų ne tik paukščių, bet ir žmonių sveikatai. Sveikatos specialistai įspėja, kad kai kurie paukščiai, ypač balandžiai, gali pernešti pavojingas ligas, todėl lesinant juos būtina elgtis atsargiai.

Baudų grėsmė už paukščių lesinimą

Paukščių mylėtojai dažnai mėgsta pasidalyti maistu su plaukiojančiomis antimis ar gulbėmis tvenkiniuose. Tačiau toks veiksmas gali atnešti nemalonių pasekmių – gresia nemaža bauda. Pasak aplinkosaugininkų, pirmą kartą už paukščių lesinimą galima skirti iki 120 eurų baudą, o už pakartotinį nusižengimą – iki 230 eurų.

„Mes stengiamės išvengti baudų ir pirmiausia bendraujame su žmonėmis, kad jie suprastų, jog lesindami paukščius iš tikrųjų daro jiems žalą, o ne padeda“, – teigia aplinkosaugininkai. Dažnai žmonės galvoja, kad rūpinasi gyvūnų gerove, tačiau tikroji situacija yra priešinga.

Paukščių lesinimo pavojai

Ornitologai nuolat primena, kad paukščių lesinimas gali būti pavojingas ir kelti daugiau žalos nei naudos. Paukščiai pripranta prie maisto ir žiemą gali pasilikti mažesniuose vandens telkiniuose, nors turėtų migruoti į šiltesnes vietas. Kai vanduo užšąla, paukščiai gali nenorėti pasitraukti ir dėl to patekti į pavojingas situacijas.

„Gulbės dažnai pripranta prie žmonių atnešto maisto, dėl to nenori išskristi ir lieka žiemoti Lietuvoje. Tai sukelia didelį pavojų jų išlikimui“, – sako ornitologas Gediminas Petkus.

Lesinimas – pavojingas ne tik paukščiams, bet ir žmonėms

Paukščių lesinimas ne tik kelia pavojų jų sveikatai, bet ir gali sukelti grėsmę žmonėms. Pasak sveikatos specialistų, vieni pavojingiausių paukščių yra balandžiai, nes jie gali pernešti ligas. Gyvendami netoli balandžių bendruomenių, žmonės rizikuoja užsikrėsti ornitoze – kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterijos, esančios paukščių išmatose ir plunksnose.

„Galima sirgti kelis kartus, nes imunitetas nesusiformuoja. Simptomai primena kvėpavimo takų ligas: karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai ir sausas kosulys“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Milda Žygutienė.

Kada ir kaip galima lesinti paukščius?

Ornitologai pataria paukščių nelesinti šiltuoju metų laiku – paukščiai patys susiranda maisto, o žmonių atneštos gėrybės gali sutrikdyti jų sveikatą. „Rugsėjį ir spalį paukščiai lengvai randa maisto, todėl žmonių pagalbos jiems nereikia. Netinkamas maitinimas gali sutrikdyti hormonų veiklą ir sukelti sveikatos problemų“, – įspėja ornitologas G. Petkus.

Žiemą lesinimas yra pateisinamas, tačiau tik tam tikroms paukščių rūšims, kurioms sunkiau rasti maisto. Lesinti patariama iškritus pirmajam sniegui. Tinkamiausi lesalai – riešutai, saulėgrąžos, tačiau svarbu, kad jie būtų nesūdyti, nekepinti ir nesugedę. Visiškai nerekomenduojama duoti batono ar kitų kepinių.

Paukščius reikėtų lesinti tik tam skirtose vietose, pavyzdžiui, lesyklose. Netinkamos vietos ir lesalo rūšys gali sukelti rimtas pasekmes tiek paukščiams, tiek žmonėms.

313
615 Pasidalino
mitybos planas
mitybos planas