Lietuvos Pensijų Fondų Rezultatai: Augimas Ir Ekonominės Tendencijos
Įspūdingi Pensijų Fondų Rezultatai 2024 m.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) ketvirtadienį pristatė antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondų rezultatus, kurie nuo metų pradžios vidutiniškai sugeneravo apie 10 proc. grąžą. Didžiąją šio augimo dalį lėmė pirmasis ketvirtis, nors ir antrajame ketvirtyje augimas tęsėsi, nors ir lėčiau. Konkrečios fondų grąžos priklauso nuo gyvenimo ciklo fondų rūšies – vyresniems kaupėjams skirtų fondų rezultatai tradiciškai buvo mažesni.
Vidutinė II pakopos pensijų fondų grąža 2024 m. siekė 9,7 proc., o per antrą pusmetį ji paaugo nuo 0,6 iki 3,1 proc., priklausomai nuo fondo. Allianz Lietuva Investicijų analitikas R.Strazdas paaiškino, kad antrąjį ketvirtį akcijų ir obligacijų rinkos augo nuosaikiau, prie to prisidėjo kintantys infliacijos rodikliai ir nuolat besikeičiančios analitikų prognozės dėl JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų normų mažinimo.
Gyvenimo Ciklo Fondų Strategijos Ir Rezultatai
Didžiausią augimą pademonstravo jaunesniems klientams skirti fondai, kuriuose didesnę investicijų proporciją sudaro akcijos. Nuo 2019 m. pristatyti gyvenimo ciklo fondai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes, o jauniausiems kaupėjams skirti fondai yra pasirinkę rizikingesnę strategiją, tuo tarpu artėjantiems prie pensinio amžiaus skirti fondai orientuojasi į saugesnius investicinius įrankius, tokius kaip obligacijos.
Pavyzdžiui, jauniausių 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė per sausio-birželio mėnesius fiksavo +12,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų amžiaus kaupėjai pasiekė +11,8 proc., 36-42 metų amžiaus grupė – +12 proc., o 43-49 metų amžiaus grupė – +11,9 proc. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios investicinė grąža siekia net virš 80 proc.
Vyresnių amžiaus grupių rezultatai buvo mažesni: 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grąža siekė +9 proc., o 57-63 metų amžiaus grupės fondai pasiekė +5,2 proc. Pačių vyriausių, arba 64-70 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondų grąža buvo +2,9 proc., turto išsaugojimo fondų grąža – +2,4 proc.
Trečiosios Pakopos Fondų Augimas
Trečiosios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža šiemet taip pat siekė 9,7 proc. Rizikingiausias investavimo strategijas taikantys fondai uždirbo daugiausiai, o saikingesnį augimą fiksavo mažesnės rizikos fondai. Didesnės akcijų dalies trečiosios pakopos pensijų fondų grupė sausio-birželio mėnesiais pasiekė +12,2 proc. svertinę investicinę grąžą, o mišriai investuojantys fondai skaičiavo +6,7 proc. investicijų prieaugį.
R.Strazdas sėkmingą akcijų augimą siejo su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių rezultatais. Pavyzdžiui, žinomiausias JAV S&P 500 indeksas per pusmetį generavo 18,2 proc. grąžą. Tačiau atmetus technologijų įmonių rezultatus, grąža siektų 10 proc. Analitikas pažymėjo, kad ateities rezultatus gali slopinti penki ekonominiai ir geopolitiniai aspektai: Rusijos karas Ukrainoje, Kinijos ir Taivano santykiai, įtampa tarp Kinijos ir Vakarų, Vakarų šalių ekonomikos augimas ir prezidento rinkimai JAV.
Pensijų Fondų Augimo Istorija Lietuvoje
Nuo 2004 m., kai buvo pristatyti pensijų kaupimo fondai, Lietuvos žmonės jau uždirbo apie 2,9 mlrd. eurų. Iš jų jau išmokėta apie 0,5 mlrd. eurų, o kaupėjai iš viso įmokėjo 5,9 mlrd. eurų. SEB investicijų valdymo vadovas Paulius Kabelis nurodė, kad šiemet Lietuvos pensijų fondai investavo apie 90 mln. eurų į Baltijos šalių įmonių akcijas, iš kurių daugiau nei pusė – 46 mln. eurų – teko Lietuvos energetikos įmonei „Ignitis“.
Bendras investicijų į regiono įmones svoris sudaro tik 1,5 proc. Tačiau P.Kabelis paaiškino, kad tai lemia atsargumo strategija. „Svarbu prisiminti, kad pensijų fondų turtas turi būti labai plačiai diversifikuotas. Didesnės dalies ar visų pensijų fondų investavimo filosofija yra ta, kad turtas investuojamas arba į ETF, biržoje prekiaujančius fondus, arba į akcijų fondus, kurie yra diversifikuoti plačiai visame pasaulyje“, – sakė analitikas.
Žvilgsnis Į Ateitį
Ateities pensijų fondų rezultatai priklausys nuo įvairių ekonominių ir geopolitinių veiksnių. Analitikai ir toliau stebės rinkos pokyčius, siekdami užtikrinti, kad pensijų fondų dalyviai gautų didžiausią galimą naudą. Lietuvos pensijų sistema toliau stiprėja ir auga, suteikdama žmonėms galimybę pasiruošti finansinei ateičiai.
