Per visus 17 metų, kol mano vyro motina dirbo Anglijoje, ji nepadarė nieko, kad padėtų mums – niekaip, nei namu, nei butu, nei jokia kita pagalba.
Nepaisydama savo būgštavimo, aš ilgą laiką nieko nesakiau vyrui, manydama, kad moteris galbūt taupo ženklioms investicijoms – namui ar butui.
Tačiau po 10 metų mano giminaičiai vis dar gyveno sename apgriuvusiame name ir tapo akivaizdu, kad mano anyta buvo ne iš tų žmonių, kurie žino kaip uždirbti ar taupyti pinigus.
Bandžiau pateikti vyrui kitų uždirbančių moterų, kurios investavo pinigus į kelis butus ar namus per tą patį laikotarpį, pavyzdžių, tačiau vyras žiūrėjo į mane ir sakė, kad man nereikėtų skaičiuoti svetimų pinigų.
Tačiau realybė buvo tokia, kad ji neinvestavo niekur.
Kai ji atvažiuodavo į svečius, laukdavo, kad ją aptarnaus nuo galvos iki kojų ir net prašydavo, kad mes ją vežiotume įvairiais reikalais.
Neseniai ji vėl atvyko į svečius ir vyras man pranešė, kad ji ir jo tėvas liks pas mus atostogų.
Neturėjau jokio noro priimti jos mūsų namuose, ypač dėl to, kad ji nepasiūlė jokios finansinės pagalbos ir net kai mano tikras tėvas šių metų pradžioje rimtai susirgo, visi mano giminaičiai padėjo finansiškai, kaip kas galėjo, o ji nepasiūlė nė cento.
Aš nežinau, ką mano anyta daro su savo uždirbtais pinigais ir nenoriu jos smerkti, tačiau negaliu neužduoti klausimo, kodėl ji nieko nepadarė, kad padėtų vieninteliam savo sūnui ir anūkui?