Vilnius – arti sienos, laiko gynybai beveik nėra
Dimisijos leitenantas Vladas Sakalauskas pabrėžia, kad Lietuvos sostinė yra itin pažeidžiama dėl geografinės padėties – iki sienos su Baltarusija vos kelios dešimtys kilometrų. „Vilnių tankų kolona gali pasiekti per 1–1,5 valandos. Nėra jokių didesnių gamtinių kliūčių“, – teigia jis. Tokia realybė verčia Lietuvą kuo skubiau įgyvendinti fortifikacijų planą, kuris padėtų sustabdyti agresorių.
Įvardytos esamos ir būsimos gynybos priemonės
Sakalauskas nurodė, kad pasienyje jau pradėti diegti fiziniai barjerai – patrulių keliai, drakono dantys, prieštankinės minos, grioviai ir koncertinos. Taip pat planuojamos gelžbetoninės konstrukcijos, skirtos apsaugai nuo dronų, bei tuneliai kulkosvaidininkų ir granatsvaidininkų pozicijoms. Virš šių įrenginių numatytas patrulinis kelias džipams, o apačioje – mobilūs gelžbetoniniai garažai.
Trūksta gynybinio gylio – problema dėl žemės
Lietuvai vis dar trūksta gynybinio gylio – teritorijos, kurioje būtų galima sulėtinti priešo veržimąsi. Didelė kliūtis – žemės nuosavybė pasienyje, nes ūkininkai neretai pasisako prieš karinę infrastruktūrą netoli savo laukų. Pasak Sakalausko, Suomijoje tokios problemos nėra, nes pasienio keliai ten skirti valstybės gynybos tikslams.
Įgyvendinamas kontrmobilumo priemonių planas
Lauryno Kasčiūno teigimu, kontrmobilumo strategija remiasi keliais ramsčiais – minavimu, fiziniais barjerais, tiltų parengimu sprogdinimui ir griovių kasimu. Prieštankinės ir priešpėstinės minos jau pristatytos, tačiau ne visur įrengti reikiami priemonių parkai dėl sudėtingų derybų su savivaldybėmis.
Siūloma Vytauto Didžiojo gynybos linija
Konservatoriai siūlo ambicingą idėją – Vytauto Didžiojo vardu pavadintą gynybos liniją, kuri apimtų prieštankinius griovius, šarvuotas mobiliąsias grupes, toliašaudę artileriją ir raketines sistemas. Projektas galėtų kainuoti apie milijardą eurų ir būtų įgyvendintas per kelerius metus, naudojant jau suplanuotą padidintą gynybos finansavimą.
Iniciatyva vertinama kaip būtina
V. Sakalauskas ir L. Kasčiūnas sutaria – tokios priemonės yra gyvybiškai svarbios, jei Lietuva nori ne tik apsiginti, bet ir neleisti priešui nė žingsniu įžengti į šalies teritoriją. Iki 2027 m. planuojama įgyvendinti daugumą strateginių darbų, tarp jų – 280 km melioracijos griovių, miškinimo projektai ir naujos gynybinės pozicijos pasienyje.