Nuo liepos 1 d. tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus apgyvendinimo paslaugų teikėjai turės užregistruoti sistemoje. Per 24 val. į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą turės būti įvedami svečių vardai, pavardės ir kiti asmens duomenys. Tačiau toks sprendimas, anot verslininkų, yra paskubėtas ir iki galo neapgalvotas.
Paprastai tariant, poilsis kaimo turizmo sodybose nuo šiol atrodys taip: atvykstate į apgyvendinimo vietą, šeimininkui pateikiate savo asmens dokumentą ir jis reikiamus duomenis per parą turi įvesti į sistemą.
Mano, kad tai neįgyvendinama
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė portalui lrytas.lt išskyrė kelias priežastis, kodėl asociacijos nariai tokį sprendimą vertina neigiamai.
Nors suprantama, kad taip siekiama fiksuoti turistų srautus ir stebėti statistinius duomenis, tačiau toks reikalavimas esą didelei daliai neįgyvendinamas.
„Daugelyje sodybų tai yra tiesiog neįgyvendinama, nes nėra interneto. Kadangi kalbame apie ramų poilsį, reikia suprasti, kad sodybos įsikūrusios prie ežerų, prie upių, žemumose. Lietuvoje vis dar yra daug taškų miškuose, kur tiesiog to interneto nėra. Per 24 val. užregistravimas reiškia, kad šeimininkas turės važiuoti iki artimiausio kaimo ar miestelio ir užregistruoti“, – pateikė pavyzdį pašnekovė.
Kaip tikina A.Vaitkuvienė, kita labai didele problema taps renginiai: vestuvės krikštynos, įmonių renginiai. Dažniausiai kaimo turizmas yra šeimos verslas, jei teikia maitinimo paslaugas – vienas kitas darbuotojas. Bet jei bus vestuvės ir reikės visiems svečiams iš rankų atiminėti šakočius, gėles ir reikalauti pasų, tai įsivaizduokite, kokia bus atmosfera“, – kalbėjo ji.
Tai atrodytų kaip „visuotinio sekimo atmosfera“, o administracinė našta šia veikla užsiimantiems asmenims didėtų. Kadangi tai dažnu atveju yra šeimos verslai, šventės gali atrodyti taip: vienas žmogus sodina 50 svečių, o kitas – sėdi prie kompiuterio ir į sistemą suveda visų svečių asmens duomenis – tai užtrunka gan ilgai.
Jei to padaryta nebus, šeimininkams teks susimokėti baudas.
Gali tekti susimokėti ir baudas?
Dalis verslininkų jau kalba ir apie informacinių technologijų žinių trūkumą – mat vis dar nemaža dalis sodybų savininkų informaciją žymisi popieriniame žurnale, naudojasi mygtukiniais telefonais. Žmogus turi turėti teisę neturėti interneto ir juo nesinaudoti, mano A.Vaitkuvienė. Visgi kaime vis dar yra daug žmonių be interneto.
Taip pat svečių tarpe yra baimių, kad asmens duomenys gali nutekėti. Be to, pagal Šengeno sutartį turėtų būti fiksuojami tik užsieniečių asmens duomenys, nors šiuo atveju bus įvedami tiek lietuvių, tiek užsienio gyventojų duomenys. Jau ir iki šiol buvo galima stebėti, kur užsieniečiai keliauja po Lietuvą realiu laiku pagal registruotu telefonų numerius.
Manoma, kad dėl tokių nepatogumų dalis kaimo turizmo vietų paners į šešėlį, oficialiai neparodys visos veiklos. „Daug metų dirbome, kad sodybos legalizuotųsi, nes yra daug paslaugų teikėjų, kurie dirba pusiau legaliai ar nelegaliai. Jie nesiregistruoja VVTAT, išsiima patalpų verslo liudijimą ar per feisbuką savo draugams nuomoja“, – sakė ji, pridurdama, kad tai galima pamatyti iš skelbimų.
Štai su Molėtų kolegomis tyrinėjo skelbimus ir išsiaiškino, kad net 40 proc. kaimo turizmo sodybų dirba šešėlyje.
Valstybinė vartotojų teisių tarnyba kaimo turizmų šeimininkus jau įspėjo, kad įsigaliojusi tvarka pagal naują Turizmo įstatymo redakciją, kuria veikia Nacionalinė turizmo informacinė sistema, apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo ja naudotis ir į sistemą įrašyti svečių asmens duomenis. Tiesa, nereikia įrašyti vaikų asmens duomenų.
Nurodoma, kad asmens duomenys tvarkomi pagal keliautojų ir turistų apskaitos ir 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryta tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo apgyvendinimo staripsnyje nurodytais tikslais.
