Besiplečiančiuose didmiesčių priemiesčiuose, rodos, kiekvieną mėnesį „išdygsta“ vis naujų, beveik identiškų kotedžų ar namų.
Dauguma jaunų šeimų renkasi pirkti jau pastatytą būstą, kurį tereikia įsirengti pagal savo skonį.
Vis tik, nekilnojamo turto kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, atsiranda vis daugiau žmonių, pasirenkančių ne tokius populiarius sprendimus.
Puikus to pavyzdys – Adelė ir Paulius Dranseikos.
Prieš dvejus metus porelė nusipirko visai apleistą 1940 metų statybos sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis verčia svajonių namais.
Džiaugiasi pasirinkę tvarų sprendimą
Galite nė neabejoti – pasirinktas Adelės ir Pauliaus kelias link svajonių namų nėra paprastas.
Vis dėlto, įdomu tai, kad apie senos sodybos remontą pradėję pasakoti „Instagram“ socialinio tinklo „Projektas_namai“ paskyroje, dabar jie savo kasdieniais darbais, rūpesčiais bei renovacijos procesu dalinasi su daugiau nei 15 tūkstančių sekėjų. Tai tik įrodo, kad nestandartiniai sprendimai renkantis būstą lietuviams įdomūs.
„Esame darbštūs ir kūrybingi miestiečiai, kurie nusprendė išmainyti greitą gyvenimo tempą į lėtesnį.
Prieš dvejus metus nusipirkome apleistą sodybą Vilniaus rajone ir pradėjome ją renovuoti savomis rankomis“, – pasakoja sodybos savininkė A. Dranseikė.
Ji – plaukų grožio specialistė, kuri dirba savo studijoje Vilniaus centre. Jos sutuoktinis Paulius – itin nagingas vyras, dirbantis dekoracijų meistru kino industrijoje.
„Pamenu, radome šią sodybą, kuri yra nuostabioje vietoje. Ilgai nesvarstę nutarėme ją renovuoti. Šis sprendimas mums pasirodė labai įdomus ir, svarbiausia, tvarus“, – teigia P. Dranseika.
Jis sako, kad šio namo skelbimą rado internete, kuriame bene dvejus metus kasdien ieškodavo svajonių namų.
Anot jo, atvažiavus apžiūrėti objekto, pora išlipo iš automobilio ir išgirdo tai, apie ką ilgai svajojo – tylą ir senų medžių ošimą. Abu iškart suprato, kad tai – jų būsimieji namai.
Nė nesvarstė rinktis naujai pastatyto namo
Mintimis grįžęs į laikotarpį prieš dvejus metus, šiuo metu renovuojamos sodybos savininkas P. Dranseika teigia, kad jau tada nė nesvarstė pirkti naujai pastatyto namo.
„Mano nuomone, tokie namai paprastai „štampuojami“ naudojant prasčiausias ir pigiausias medžiagas.
Norėjome arba statyti namą, arba pirkti seną sodybą ir ją prikelti naujam gyvenimui“, – pasakoja jis.
Pašnekovas sako, kad renovuodami sodybą beveik viską jie atlieka savomis rankomis.
Vis tik, specialistų prireikia tokiems darbams, kuriems jie neturi įrangos.
Pavyzdžiui geoterminių gręžinių gręžimui, nuotekų valymo įrengimui, betonavimui.
„Daugiau viską atliekame patys. Savomis rankomis vedžiojome santechniką ir elektros instaliaciją, keitėme stogą, langus bei duris, tvirtinome bei apšildėme sienas ir pamatus, atlikome fasado apdailą“, – nurodo pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad seną sodybą, įdėjus daug darbo bei pastangų, galima paversti puikia vieta gyvenimui. Tam, žinoma, šiuo metu porai tenka paskirti bene visą savo laisvą laiką.
Pasirinko taupymą ilgesnio laikotarpio perspektyvoje
Atrodytų, kad įsigyti senos statybos būstą – žymiai pigiau. Vis dėlto, P. Dranseika su tuo nesutinka.
„Mes nemanome, kad renovuoti sodybą yra puiki mintis, jei norisi sutaupyti. Asmeniškai mes viską darome vadovaudamiesi aukščiausiais standartais.
Taip, galbūt sutaupome pinigų nesamdydami meistrų, tačiau šis taupymas – mūsų laiko sąskaita“, – teigia jis.
Sodybos savininkas svarsto, kad galbūt dirbant pigesnėmis medžiagomis ir sutaupytų daugiau, tačiau jie renkasi tik aukštą kokybę. Vis tik, jo nuomone, taip yra taupoma žvelgiant į ilgesnę perspektyvą.
„Mūsų renovuota sodyba bus tvari ir ilgaamžiška. Atsakingai renkamės visas medžiagas ir darbus atliekame taip, kad po kelių metų netektų visko perdarinėti“, – pasakoja pašnekovas.
Vyro nuomone, būtent taip jie ir sutaupys daugiau. Juk svarbiausia kokybė ir ilgaamžiškumas. Taip pat, anot jo, į sodybą šeima atsikraustė dar jai esant nerenovuotai.
Tokiu būdu pora nemažai sutaupė, mat atsisakė nuomojamo buto Vilniaus senamiestyje.
Didžiausias iššūkis – nuolatinis nuovargis
Vis dėlto, nėra viskas taip gražu ir lengva. A. Dranseikė sako, kad didžiausias sunkumas renovuojant senos statybos sodybą – nuovargis.
„Mes abu dirbame savo darbus, laisvu metu renovuojame sodybą, kurioje ir gyvename.
Šiuo metu poilsis – tikrai ne prioritetinis dalykas, o tai kartais pasijaučia. Labai sunku neperdegti, mokėti ilsėtis“, – teigia pašnekovė.
Ji teigia, kad nors ir nusprendžia kokią dieną neatlikinėti jokių statybos darbų, visada atsiranda smulkių darbelių darže, tvarkant aplinką.
Vis tik, toks jau gyvenimas, pasirinkus individualų namą bei nuosavą plotelį žemės.
Pasidalino detalia sąmata: kas kainavo daugiausiai?
Vos tik pradėjus renovuoti sodybą, A. Dranseikė pradėjo kruopščiai registruoti ir visas patiriamas išlaidas.
Anot jos, pačią sodybą jie koronaviruso pandemijos metu įsigijo už 57 tūkst. eurų. Visiems jau atliktiems darbams jie taip pat išleido nemenką sumą.
„Geoterminio šildymo sistema bei jos įrengimas mums kainavo 20 tūkst. eurų. Stogo keitimui išleidome 6 tūkst. eurų.
Restauravome pamatus, tai mums kainavo 1,5 tūkst. eurų. Šiltinome sienas bei stogą, tai taip pat atsiejo 4 tūkst. eurų“, – pasakoja ji.
Pašnekovė nurodo, kad terasos durims išleido 1250 eurų, paradinėms lauko durims – 1450 eurų.
Grindinio šildymo sistema bei santechnika kainavo 4 tūkst. eurų, o nuotekų valymo įrenginiai – 3200 eurų. Taip pat reikėjo tvarkyti bei išbetonuoti grindis. Tai kainavo 4200 eurų.
„Elektros įtampos kėlimas iš 3 kW į 11 kW bei pradinė instaliacija kainavo 1000 eurų, langų keitimas – 3000 eurų.
Įsirengėme ir apsaugos sistemą, pirkome kameras. Tai kainavo 800 eurų. Fasado apdailai išleidome 6000 eurų“, – nurodo sodybos savininkė.
Ji teigia, kad daugybė darbų dar liko. Šeima renovuoja sodybą bene kiekvieną dieną, savomis rankomis kruopščiai atlieka visus darbus bei planuoja tai, kas dar tik laukia.