Nuo liepos 3 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius ir kombinuotą gėrimų tarą su nepritvirtintais iš plastiko pagamintais kamšteliais bei dangteliais. Tačiau manoma, kad tai nebus vienintelis ir paskutinis pokytis.
Apie tai kalbama jau seniai
Aplinkos ministerija primena, kad Atliekų tvarkymo įstatyme numatytais draudimais siekiama mažinti aplinkos taršą – būtent plastikinių butelių kamšteliai ir dangteliai atsiduria ant gamtoje, jūros ekosistemoje.
Tačiau apie tai jau kalbama ne pirmi metai – dauguma gėrimų pakuočių, kurioms bus taikomas šis draudimas, jau dabar gaminamos su pritvirtintais dangteliais ir kamšteliais.
Kadangi pokyčiai jau ant nosies, kai kuriose prekybos tinklų parduotuvėse jau galima matyti kai kurių gėrimų išpardavimus. Išpardavimo laikotarpis, kai parduodami plastikiniai buteliai su nepritvirtintais kamšteliais ar dangteliais, neribojamas.
Aplinkos apsaugos įstatyme nurodyta, kad nustatytų reikalavimų neatitinkančios trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų taros su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais pateikimas Lietuvos rinkai užtraukia baudą nuo 1,7 iki 4 tūkst. eurų.
Pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 3 iki 6 tūkst. eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad nustatytų reikalavimų neatitinkančios trijų litrų ir mažesnės talpos gėrimų taros su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais pateikimas Lietuvos rinkai užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1,4 iki 3 tūkst. eurų.
Galime sulaukti dar daugiau pokyčių
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius tokį sprendimą sveikina, tačiau taip pat įspėja, kad artimiausiu metu gali būti apmokestinama ne tik gėrimų tara, bet ir maisto pakuočių.
Naujoji tvarka, kad gamintojai turi gaminti butelius su pritvirtintais kamšteliais, socialiniuose tinkluose tampa susierzinimo šaltiniu – mat taip gerti nepatogu, lengva apsipilti. Net ir nuplėšus ar nupjovus kamštelį, reikėtų pasirūpinti, kad priduodus tarą, jie taip pat būtų.
Tačiau taip kovojama su neatsakingais žmonėmis, kurie anksčiau tarą priduodavo, bet butelių kamšteliai mėtydavosi kur tik papuola, net ir gamtoje.
„Mes pastebime bet kokį pasipriešinimą pokyčiams – teigiamiems ar neigiamiems. Visada yra žmonių, kurie taip įpratę ir jiems kažkas nepatiks. Bet teks susitaikyti, nes mūsų tikslas ir yra mažinti taršą“, – pabrėžė jis.
Nors plastikinių butelių gatvėse ar gamtoje jau nematyti ir taromatų sistema puikiai pasitarnavo, problema išlieka su stikliniais buteliais, pavyzdžiui, vynu.
Nors visais kitais atvejais jis yra skatinamas atiduoti plastikinius butelius ir net stiklinius alaus butelius, tačiau ne vyno ar putojančio vyno. Sistemai kažkodėl netinka ir nenorima, kad tokie buteliai suktusi sistemoje.
Kodėl? Svarstoma, kad to nenori patys verslai – nuo prekybininkų iki pakuočių surinkėjų, kurie turės rūpintis perdirbimu. O perdirbimo procesai ilgi ir sudėtingi.
Visų geriausia būtų tada, jei vartotojiškumas nebebūtų tokio didelio masto ir būtų stengiamasi pereiti prie daugkartinių pakuočių ar taros.
Dėl to pokyčių netrukus galima tikėtis ir kavinėse, restoranuose, kai norėsite gėrimus ar maistą užsisakyti išsinešti. D.Tracevičius pasidalijo ir rekomendacija: „Pratinkitės prie daugkartinių pakuočių“.
Kadangi vienkartinės pakuotės taps brangesne ir neekologiška alternatyva ir to atėjus į kavinę vartotojai galbūt ir nebegaus, jie bus skatinami rinktis gamtai draugiškesnę alternatyvą.
Seime jau yra siūlymų, kuriais norima užtikrinti, kad daugkartinės pakuotės nebūtų daug brangesnės už vienkartines.
Puikus tvarumo virsmo įrodymas – įvairūs festivaliai, renginiai, kur dalyviams siūloma naudotis daugkartinėmis stiklinėmis ar kitais indais. Tai būna dar įdomiau dėl to, kad indais nebus pasinaudojama kelias minutes, o jie naudojami kelis kartus, be to, tai tampa lyg prisiminimu iš tos vietos, jei nenori grąžinti.
Yra dar pažangesnių pavyzdžių
Lietuvai artimiausi pavyzdžiai – Estija ir Vokietija, išskiria D.Tracevičius.
Ta pati Vokietija turi aiškų nurodymą maitinimo įstaigoms, jei turi daugiau nei penkis darbuotojus ir didesnį plotą nei 80 kv. m, privalo pateikti daugkartinio indo alternatyvą ne brangiau, nei kainuoja vienkartinis indas.
Pavydžiui, pasiėmęs vieną puodelį iš vienos kavinės, jį gali grąžinti bet kurioje kitoje vietoje, jei tik maitinimo įstaiga ar sistema dalyvauja konkrečioje sistemoje. O tokių įstaigų ten – ne vienas tūkstantis.
Taip atgauni užstatą už puodelį arba jį atneši kitai kavinei ir vėl gauni kitą gėrimą. „Tai yra labai paprasta, nereikia nei stengtis, nei sukti sau galvos“, – patikino jis.
Tačiau yra ir finansavimo schemos ir valdžios iniciatyva, ko trūksta Lietuvoje – viskas atsiremia į politinę valią.
Nors prieš kurį laiką buvo norėta didesniuose renginiuose atsisakyti plastiko, rinkoje padaugėjo popierinių pakuočių, kas irgi yra pats tvariausias variantas. Kitaip tariant, viena kompostuojama medžiaga buvo pakeista kita.
Panaši situacija ir su vienkartinių plastikinių maišelių apmokestinimu parduotuvėse. Kadangi už juos vartotojai turi mokėti vieną centą, padaugėjo gudraujančių ir daugiau į krepšius pasiimančių popierinių maišelių, kurie yra nemokami.
Šaltinis: lrytas
