Drabužių dizainerė Rūta Stasiukynaitė-Čėsnienė atnaujino sodybą – ant Daugų ežero kranto esantis namas šiandien žavi ne tik savo eksterjeru, bet ir interjeru.
„Ši sodyba (tuo metu vasarnamis) priklausė mano tėvams, kurie šiltuoju sezonu čia vasarojo. Jie puoselėjo bei prižiūrėjo aplinką ir patį namą, kuris pastatytas 1957-aisiais.
Laikui bėgant nameliui prireikė renovacijos. Pradėjome įdomiai – iš pradžių užsakėme langus, taip pat žinojome, kad keisime namo spalvą ir stogą.
Kai naujus langus įdėjome į tą geltoną namuką, jis atrodė tiesiog juokingai“, – prisiminė Rūta. Visgi pirmieji prisilietimai prie namo remonto tapo dar didesniu įkvėpimu imtis rimtesnių darbų ir pokyčių.
Rūbą namas pakeitė per metus
Šeima nusprendė, kad padidins ir įstiklins verandą. „Kai atlikome šiuos darbus, pamatėme, kad iš verandos įėjus į seną namą jaučiamės lyg atėję į rūsį – lubos buvo itin žemos. Supratome, kad reikės lupti balkius, o kai juos meistras išlupo, pasirodė, kad šie – supuvę. Teko viską keisti.
Matyt tai, kad sodyba ant ežero kranto, daro savo. Name buvo ir pečius, stovintis namelio viduryje. Žinojome, kad jo tikrai nekūrensime, tačiau nepaisant to, kažkodėl pakeitėme seną kaminą nauju – dabar geriau girdime čiulbančius paukščiukus“, – kalbėjo Rūta ir pridūrė, kad šiuo metu namas šildomas šilumos siurbliu, tad jame gyventi galima ištisus metus.
Pašnekovė pasakojo, kad išsaugotos viso namo išorinės sienos, taip pat – pakeltas stogas. „Visi pokyčiai name vyko pamažu – padarėme vieną pokytį, tada ėmėmės kitų, kaip sakau, sprendimus, ką ir kaip daryti, darėme remonto eigoje“, – sakė Rūta.
Namo vidaus interjerą kūrė pati šeimininkė – pati ieškojo įvairiausių daiktų, baldų, interjero detalių, nes turėjo viziją, kaip viskas turėtų atrodyti.
„Buvo sudėtinga, nes ne visada rasdavau visko, ko noriu. Atrodo toks paprastas dalykas – baltos ir juodos spalvos plytelės, tačiau, kai reikia surasti, tampa misija neįmanoma“, – interjero detalių paieškas prisiminė Rūta ir pridūrė, kad namas labai kompaktiškas ir po atnaujinimo išlaikė savo kvadratūrą, kuri siekia 86 kv. metrus.
Buvo iškastos ir grindys, kurių per namelio gyvavimą buvo ne vienas sluoksnis – vienos buvo senųjų šeimininkų, antros – Rūtos tėvų, ir jos ilgainiui pradėjo pūti. „Ne tik išlupome grindis, bet dar ir kasėme giliau, kad būtų aukštesnės lubos. Mums pasisekė ir su meistrais, kurie buvo kantrūs ir kruopščiai atliko visus darbus“, – sakė pašnekovė.
Renovuoti seną ar statyti naują? Tai turbūt amžinas klausimas, kuris neturi vieno tiesaus atsakymo. Rūta taip pat mano, kad tiek vienas, tiek kitas pasirinkimas turi savų pliusų ir minusų.
„Viskas priklauso nuo paties namo būklės. Jeigu namas medinis, supuvęs, gali būti daug darbo. Manau, kad kainos šiuo metu būtų panašios – ar statytumėte naują, ar renovuotumėte seną. Tiesa, renovuojant nereikia projekto ir kitų popierizmų“, – sakė pašnekovė, po atnaujinimo sulaukusi labai daug komplimentų.
Mylimas pomėgis – atnaujinti daiktus
Rūta pasakojo, kad jai labai patinka atnaujinti senus daiktus, todėl to ėmėsi ir savo sodyboje – čia daug daiktų, prie kurių prisilietė jos meniškos rankos.
„Žinote, anksčiau į sodybą visi atveždavo tai, ko nereikia, todėl teko nemažai daiktų išmesti. Nemėgstu apsikrauti nereikalingais daiktais, tačiau sodyboje su malonumu atnaujinau tėvų paliktus baldus, staliuką, taip pat fotelius. Atnaujinimas tikrai nėra lengvas procesas ir tam man būtinai reikia įkvėpimo ir tam tikrų norimų medžiagų. Yra dar ne vienas baldas, kuris laukia savo eilės – pavyzdžiui, mano dieduko spintelė, kėdė.
Beje, beveik visus baldus pirkome dėvėtus – tai yra sodyba ir nesinorėjo labai išlaidauti, nors buvo visko“, – sakė Rūta ir pridūrė, kad jai patinka gražūs daiktai, todėl jos siekiamybė, kad derėtų tiek namo išorė, tiek vidus.
Nemažai interjero detalių buvo rasta sendaikčiuose, parsivežta iš kelionių ar paveldėta, pavyzdžiui, mamos siuvinėtas paveikslas kabo sodyboje ant sienos.
Ar ateityje dar laukia nauji projektai? Rūta užsiminė, kad turi dar ne vieną idėją: yra keli pastatai – kluonas ir namelis šalia, kuriuos norėtų restauruoti, tačiau kol kas tai – tik svajonė. Moteris sakė, kad šia sodyba labai džiaugiasi ir tikisi, jog ateityje namu rūpinsis ir jį puoselės jos dukros.
O ką darytų kitaip, jeigu galėtų grįžti atgalios į projekto pradžią? Rūta juokdamasi sakė, kad antrame aukšte būtinai įsirengtų didelius langus iki pat apačios ir padidintų terasą: „Tai vieta, kur visad šurmuliuoja gyvenimas, tad ją darytume kur kas erdvesnę.“
