Kalbos vartojimas paslaugų sektoriuje: Seimo sprendimai ir jų reikšmė
Seimas priėmė sprendimą, kad paslaugų teikėjai ir prekių pardavėjai, dirbantys tiesiogiai su klientais, privalės vartoti lietuvių kalbą. Šis žingsnis buvo atliktas reaguojant į gyventojų skundus dėl kalbos barjero, su kuriuo susiduriama užsakant maisto pristatymą, naudojantis pavėžėjimo paslaugomis ar apsiperkant parduotuvėje.
Įstatymo patvirtinimas ir parlamentaro balsavimas
Už Valstybinės kalbos įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, o 5 susilaikė. Balsavime dalyvavo 83 iš 84 užsiregistravusiųjų, o projektą palaikė ir dalis opozicijos. Šiomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų pateikiama valstybine kalba. Tiesa, šis reikalavimas įsigalios tik nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Be to, nustatytos tam tikros išimtys – reikalavimas nebus taikomas fiziniams asmenims, kurie prekiauja laikinai ar vieną kartą. Atsakomybės ribos taip pat plečiamos: ne tik įmonės, organizacijos ir vadovai bus atsakingi už pažeidimus, bet ir asmenys, nepaisantys lietuvių kalbos vartojimo reikalavimų.
Diskusijos dėl kalbos reikalavimų
Seimo narys Vilius Semeška pabrėžė, kad šis įstatymas yra savigarbos klausimas, nes lietuviai, vykdami į užsienį, privalo pramokti užsienio kalbų. Jis taip pat akcentavo, kad asmenys, atvykę iš užsienio ir aptarnaujantys Lietuvos piliečius, turėtų bent minimaliai išmokti lietuvių kalbą.
Parlamentaras pažymėjo, kad nėra sudėtinga atvykusiems ukrainiečiams, baltarusiams ar rusams išmokti mūsų kalbos. Jis teigė, kad bendrovės turės visus metus siųsti savo darbuotojus į kalbos kursus, kad užtikrintų aukščiausios kokybės paslaugas.
Kritika ir prieštaravimai
Tačiau ne visi parlamentarų nuomonės sutapo. Viktoras Pranckietis išreiškė susirūpinimą, kad įstatymas gali sukelti priešiškumą atvykėliams ir įvesti baudžiamąją sistemą už kalbos nemokėjimą. Jis ragino nesukelti neigiamų emocijų ir pabrėžė, kad galime tapti baudėjais, o ne pagalbininkais.
Tuo tarpu pataisų iniciatorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė stebėjosi kritika, sakydama, kad pasisveikinti lietuviškai nėra sudėtinga. Ji teigė, kad tai yra minimalūs reikalavimai teikiant paslaugas.
Palaikymas ir teigiami argumentai
Seimo narys Arvydas Anušauskas akcentavo, kad šis įstatymas neužkerta kelio pabėgėliams, o tik užtikrina, kad Lietuvos piliečiai gautų paslaugas valstybine kalba. Jis siūlė atidžiau pažvelgti į įstatymo formuluotes ir pabrėžė, kad įstatyme kalbama apie ribotą asmenų skaičių, o Lietuvoje piliečiai turi teisę gauti aptarnavimą jų gimtąja kalba.
Rita Tamašunienė, pasisakydama prieš įstatymą, teigė, kad prievartinės priemonės nesukuria motyvacijos ir pagarbos. Ji paklausė, ar turime sistemą, kaip bus užtikrinamas kalbos mokymas ir ar turime pakankamai mokytojų.
Prieštaravimai ir išimtys
Seimo narė D. Asanavičiūtė papildė projektą siūlydama atsakomybę ir fiziniams asmenims, tačiau teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska registravo siūlymą sudaryti išimtį laikinai prekiaujantiems asmenims. Šiems dviem papildymams pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Seimas pritarė siūlymams bendru sutarimu.
Teisiniai reikalavimai ir socialinė integracija
Pagal naujas pataisas, juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas Lietuvoje, privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba. Išimtys galės būti taikomos, kai reikalavimas mokėti kalbą bus laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Iniciatoriai teigia, kad tokia nuostata paskatins užsieniečius geriau integruotis į Lietuvą ir mokytis lietuvių kalbos. Seimo narė D. Asanavičiūtė pabrėžė, kad šis įstatymas pagerins atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje ir jų galimybes siekti karjeros bei didesnių pajamų.
Nors diskusijos dėl šio įstatymo dar tęsiasi, aišku, kad kalbos vartojimo klausimas lieka svarbus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
