Atsisakė viešumos triukšmo
Atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas vis dažniau renkasi tylą. Viešumoje pasirodo retai, interviu teikia atsargiai. Ir kai jau prabyla – tai būna atvirai, be pagražinimų. Laidoje „Nuogas pokalbis su Danieliumi Bunkumi“ jis išsakė, kaip keičiasi jo požiūris į save ir pasaulį.
„Būčiau kvailas, jei sakyčiau, kad gerai gyvenu. Gyvenu taip pat kaip ir visi – su nerimu, su klausimais, su nuolatiniu žinojimu, kad aplink vyksta dalykai, kurių nesuprantu“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pasaulį, kuriame karas tapo nuolatine tema, Selas neslėpė: viskas atrodo kitaip nei anksčiau. „Net negalvojau, kad tiek daug pokalbių suksis aplink karą. Kai dabar esu labiau subrendęs žmogus, galvoju – ar reikėjo kai kuriuos dalykus sakyti. Jei galėčiau grįžti, daug ką nutylėčiau.“
Aplinka išsivalė
„Ilgą laiką tyliu. Stebiu, kaip viskas keičiasi, kaip žmonės reaguoja, ir stengiuosi nekartoti klaidų. Dabar suprantu, kad kai kurie mano pasisakymai buvo ne vietoje, ne laiku. Jie neatnešė nieko gero – nei man, nei kitiems. Tačiau ta tyla – ji man padovanojo kitą vertę. Aplinka išsivalė. Ir man nuo to tapo lengviau gyventi“, – kalbėjo atlikėjas.
Net apie savo santykį su valdžia Selas kalba kitaip. „Kai pamatai, kaip veikia tikra, išmintinga monarchija, pradedi galvoti – ar tikrai demokratija yra vienintelis kelias. Aš būčiau linkęs balsuoti už teisingą monarchiją.“
Meilė, kuri neatleidžia rankos
Selas kalbėti apie asmeninį gyvenimą niekada nemėgo. Tačiau šįsyk padarė išimtį. LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ jis prabilo apie savo mylimąją Žanetą Vitkauskaitę.
„Tai nebe tie santykiai, kaip anksčiau. Yra su kuo palyginti. Dabar viskas kitaip. Ji visur kartu – nepaleidžia nei minutei. Aš net sakau: atsipūsk, bet ne – ji nori būti šalia. Ir man tai patinka. Jaučiuosi prižiūrimas, saugus, viskas tvarkoj“, – džiaugėsi atlikėjas.
Dvi skirtingos erdvės
Nors Egidijus Dragūnas vis dar gyvena Lietuvoje, vis daugiau laiko praleidžia svetur. „Turiu namus kitoje šalyje. Ten – niekas nežino, kas aš. Ir tai man patinka. Tada galiu būti tiesiog žmogus. Viešumas – tai ne mano būdas būti. Man geriau tyliai, ramiai, be kaukių.“
Jis neslepia – viešas žmogus niekada nebūna visiems priimtinas. „Vieniems patiksi, kiti tavęs nekęs. Ir aš tai jau priėmiau. Tai yra gyvenimo dalis. Tik dabar nebesinori būti centre. Noriu būti ten, kur ramu. Kur nereikia aiškintis, kodėl esi toks, koks esi.“