Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna..
senatvės pensija Lietuvoje

Senatvės pensija Lietuvoje – 2 tūkst. eurų, bet kiti skundžiasi, kad nepragyvena

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Socialiniame tinkle kilo diskusija, ar normalu, kad didesnį darbo stažą sukaupę pensininkai gauna mažesnę pensiją nei dirbę trumpiau.

Moteris pasidalijo savo mamos istorija ir uždavė klausimą:

„Mama turi 39 metus darbo stažo, jos atlyginimas visada buvo didesnis nei minimumas. Tačiau jos pensija siekia tik 519 eurų. Juk neturintys būtinojo darbo stažo neretai gauna gerokai daugiau. Kaip manote, ar tai normali praktika?“

Turi patys taupyti pensijai?

Komentatoriai sureagavo į moters įrašą ir pasidalijo į dvi grupes.

Vieni sutiko, kad pensijos apskritai labai mažos ir daugelis žmonių iš jų nepragyvena. Todėl arba toliau dirba, arba jiems finansiškai padeda vaikai.

„Mano mama dar mažiau gauna. Tie keli šimtai eurų tarsi pasityčiojimas iš žmonių, mėnesiui tokios pensijos tikrai žmogui neužtenka“, – rašė moteris.

Kita komentatorė abejojo, ar verta dirbti, stengtis ir mokėti mokesčius.

„Jūsų mamai reikėjo nelegaliai dirbti ir pinigus kišti į kojinę, tikriausiai būtų daugiau turėjusi, negu, kad sumokėjusi mokesčius, dabar gauna“, – rašė komentatorė.

Kiti dėjo viltis į antrąją pensijų pakopą. Tikino, kad ten sukaupti pinigai turėtų garantuoti komentatorės mamos orią senatvę.

„Deja, mano mamai iki pensijos buvę likę vos keli metai, kai ta pakopa atsirado. Todėl pinigų ji ten beveik nesukaupė. Tačiau negirdėjau, kad ir kaupę papildomai dabar gautų kur kas didesnes pensijos. Priešingai – žmonės skundžiasi, kad papildomas kaupimas neužtikrino žymiai didesnių pajamų“, – komentavo moteris.

Siūlė džiaugtis bet kokia pensija

Kai kurie komentatoriai iš viso siūlė eurus versti į litus ir džiaugtis, kad dabartinė pensija, kur kas didesnė už anuomet gautą moters atlyginimą.

Tačiau ir su šiuo faktu moteris nesutiko.

„Ar nesuprantate, kad per beveik 40 mamos darbo metų keitėsi ne tik pinigai, bet ir jų vertė. Neverta pinigų keisti į litus ir džiaugtis, juk tuo metu ir kainos buvo kitokios. Be to, pastaruoju metu turėjome kaip niekad didelę infliaciją, tokio spartaus kainų augimo seniai nebuvo.

Kas iš to, kad pavertus į litus bus didelė sumą, už ją tiek pat jau nebenupirksime“, – guodėsi moteris.

Kiti siūlė kreiptis į „Sodra“ dėl pensijos perskaičiavimo.

„Juk „Sodroje“pateiktos visos skaičiuoklės, ten galite pasitikrinti, kokia pensija jums priklauso. Juk ji skaičiuojama ne tik pagal sukauptą stažą, bet ir sumokėtus mokesčius“, – rašė komentatorė.

Didžiausios pensijos viršija 2 tūkst. eurų

„Sodra“ skaičiavo, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus, vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 574 eurus.

„Per 1000 eurų dydžio pensiją gauna 14 tūkstančių žmonių. Trys didžiausios Lietuvoje gaunamos pensijos yra 2 476 eurų, 2 366 eurų ir 2 354 eurų dydžio. Trijų didžiausių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų.

Visi šie gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, – komentavo „Sodra“.

Nuo ko priklauso pensijos dydis?

Anot „Sodros“, pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.

„Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.

Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė“, – aiškino „Sodra“.

Pasak jos, stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).

„Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų MMA. Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.

O vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus“, – pasakojo „Sodra“.

Kaip apskaičiuojama pensija?

2023 m. VDU siekia 1 684,90 euro.

Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai.

„Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 tūkst. eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį“, – komentavo „Sodra“.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.

Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

„Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai – jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais – 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės“, – skaičiavo „Sodra“.

Apskaičiavimo pavyzdžiai

Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 euro, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 euro. Pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:

246,21 + 108,3 (19 x 5,70) = 354,51 euro.

Žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, pensijos dydis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę:

246,21 + 216,6 (38 x 5,70) = 462,81 euro

Jei žmogaus stažas daugiau nei 33 metai (didesnis už būtinąjį stažą senatvės pensijai), bazinis bendrosios pensijos dalies dydis proporcingai padidėja.

Pavyzdžiui, jei 2023 metais į pensiją išeina žmogus, turintis 42 metus stažo, uždirbęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis bus skaičiuojamas pagal tokią formulę:

313,36 (42/33 x 246,21) + 216,6 (38 x 5,70) = 529,96 euro

Jei žmogaus, sukaupusio 42 metus stažo, atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis ir jis sukaupė 72 apskaitos taškus, dėl didesnio taškų skaičiaus individualioji pensijos dalis bus atitinkamai didesnė:

313,36 (42/33 x 246,21) + 410,40 (72 x 5,70) = 723,76 euro.

Šaltinis: Tv3.lt

531
216 Pasidalino
mitybos planas
mitybos planas