Seserys Gimusios Be Rankų: Teresos ir Anos Įkvepianti Istorija
Teresa ir Ana yra seserys, kurios gimė be rankų, tačiau tai jų nesustabdė. „Rankos yra pervertintos,“ – sako jos.
„Mes naudojame kojas viskam, kam žmonės paprastai naudoja rankas.“
Seserys savo pavyzdžiu rodo, kad viskas įmanoma, jei turi valios ir ryžto.
Iššūkiai ir Pradžia
Seserys buvo gimę su įgimtu galūnių trūkumu (angl. congenital limb difference), tačiau jos niekada neleido tam jų sulaikyti. Nors jos naudoja kojas viskam – nuo dantų valymo iki plaukų šukavimo, kiekviena jų išmoko savo unikalias technikas. Teresa naudoja specialų kablį, pritvirtintą prie juosmens, kad galėtų apsirengti ir atlikti kitus kasdienius veiksmus.
„Pasaulis nėra pritaikytas žmonėms be rankų, todėl nuolat turiu prisitaikyti ir rasti savo būdus,“ – sako Teresa.
Vaikystė ir Santykiai
Teresa ir Ana buvo įvaikintos, kai buvo labai jaunos. Jas užaugino vieniša mama, kuri įkvėpė seseris būti stiprias ir savarankiškas. „Mano mama mus augino, kad būtume stiprios ir nepriklausomos,“ – sako Ana. „Ji matė mus kaip individualias ir pajėgias asmenybes.“
Nors seserys yra septyneriais metais skirtingos, tai jų nesustabdė. „Mes ne visada buvome labai artimos, bet žinojome, kad galime viena į kitą pasikliauti,“ – prisimena Ana. „Tik vėliau gyvenime supratau, kokia svarbi yra ši parama.“
Kasdieniai Iššūkiai ir Stigma
Kasdienybė seserims dažnai yra kupina iššūkių. Viešojo transporto naudojimas, durų atidarymas ar net viešosios vietos gali tapti sudėtingomis užduotimis. „Kai einame kur nors, jaučiamės kaip vaikščiojantis zoologijos sodo eksponatas,“ – sako Ana. „Žmonės mus nuolat stebi, ir tai labai erzina.“
Nepaisant visko, jos išmoko prisitaikyti ir neleidžia neigiamiems komentarams jų sustabdyti. „Kai žmonės yra bjaurūs socialiniuose tinkluose, geriausia strategija yra tiesiog ignoruoti,“ – sako Teresa. „Aš noriu keisti požiūrį į neįgaliuosius, parodyti, kad mes galime būti integruoti į visuomenę.“
Socialinė Žiniasklaida ir Advokacija
Teresa pradėjo dalintis savo istorija socialiniuose tinkluose, ir jos pirmasis „A Day in the Life“ (Diena Mano Gyvenime) vaizdo įrašas tapo virusiniu. Tai buvo jos advokatavimo pradžia. „Noriu skleisti sąmoningumą ir parodyti, kad neįgalieji gali gyventi pilnavertį gyvenimą,“ – sako Teresa.
Seserys aktyviai skatina kūno pozityvumą ir savęs priėmimą. „Vienas patarimas būtų apsupti save žmonėmis, kurie tave palaiko,“ – sako Ana.
Parama ir Draugystė
Teresa ir Ana turi stiprią draugų ir šeimos paramą. „Kai Teresa gauna vertinimo žvilgsnių, aš tiesiog seku jos pavyzdžiu ir ignoruoju juos,“ – sako viena iš jos draugių. „Mes tiesiog palaikome viena kitą ir kartu įveikiame iššūkius.“
Seserys tiki, kad viskas įmanoma, jei tik yra noras. „Mes tiesiog kaip visi kiti,“ – sako Ana. „Mes galbūt prisitaikome ir randame kitus būdus daryti dalykus, tačiau visi esame žmonės ir turime tiek daug bendro.“
Įveikti Negatyvumą
Nepaisant didelio palaikymo iš draugų ir šeimos, seserys susiduria ir su negatyviomis reakcijomis internete. „Kai kurie žmonės socialiniuose tinkluose rašo žiaurius komentarus,“ – prisimena Teresa. „Kažkas parašė: „Aš mirčiau, jei taip atrodyčiau.“ Kiti rašė, kad mes atrodome baisiai.“
Ana pripažįsta, kad tokie komentarai ją skaudina, bet ji stengiasi nepasiduoti. „Tai skaudu, bet mes tiesiog ignoruojame tokius komentarus. Žmonės gali būti baisūs, kai slepiasi už ekrano,“ – sako ji. „Tačiau šalia negatyvumo yra ir didžiulis kiekis meilės bei palaikymo.“
Teresa sutinka su sesers požiūriu ir priduria, kad jų tikslas yra pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius. „Noriu keisti požiūrį ir skleisti sąmoningumą apie neįgaliuosius. Mes galime būti sėkmingai integruoti į visuomenę.“
Seserų Ryšys
Teresa ir Ana turi tvirtą ryšį, kurį sustiprino jų bendri iššūkiai. „Mes esame vienintelės, kurios iš tikrųjų supranta viena kitą,“ – sako Ana. „Turėti ką nors, kas dalijasi ta pačia patirtimi, yra neįkainojama.“
Seserys dažnai leidžia laiką kartu, dalijasi patarimais ir juokiasi iš kasdienių nesėkmių. „Vienintelis dalykas, kurio dar neišmokau daryti su savo kojomis, yra plaukų pynimas,“ – šypsosi Ana, kol Teresa padeda jai susitvarkyti plaukus.
Ateities Planai ir Tikslai
Nors Teresa ir Ana susiduria su iššūkiais dėl jų fizinės būklės, jos sugeba siekti savo tikslų ir svajonių. Teresa šiuo metu studijuoja magistrantūroje ir svajoja dirbti socialinėje srityje, padedant kitiems neįgaliesiems. „Aš esu magistrantūros studijose ir siekiu savo svajonių,“ – sako ji. „Mes turime įrodyti, kad galime būti sėkmingi nepaisant fizinių ribų.“
Ana taip pat turi savo tikslų, siekdama įkvėpti kitus žmones, kurie susiduria su panašiomis problemomis. „Noriu, kad žmonės suprastų, jog viskas yra įmanoma,“ – sako ji. „Mes galime pasiekti viską, jei tik turime valios ir ryžto.“
Žinutė Pasauliui
Teresa ir Ana siekia skleisti pozityvią žinutę apie savęs priėmimą ir įveikti neigiamus stereotipus apie neįgaliuosius. „Noriu, kad žmonės žinotų, jog yra tobuli tokie, kokie yra,“ – sako Teresa. „Mes esame visiškai normalūs, tik prisitaikome ir randame skirtingus būdus daryti dalykus.“
Ana prideda: „Rankos yra pervertintos. Mes gyvename pilnavertį ir laimingą gyvenimą be jų.“
Seserys įrodo, kad gyvenimo kliūtys gali būti įveiktos su meile, parama ir stipriu ryžtu. Jų istorija yra įkvėpimas visiems, kurie susiduria su iššūkiais ir ieško pozityvaus pavyzdžio.
