Vidaus reikalų ministerija kartu su Policijos departamentu parengė įstatymo projektą, kuriame numatomas pluoštas pokyčių vairuotojams. Siūloma didinti baudas už greičio viršijimą, tam tikrais atvejais atsakomybę turėtų prisiimti ir automobilio savininkas, jeigu nurodytas vairuotojas nemoka baudų ar nėra žinomas. Be to, būtų taikomos papildomos nuobaudos formos už pakartotinius nusižengimus, pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimas dešimčiai dienų.
Projekto rengėjai akcentuoja, kad parengti pokyčiai galėtų padėti atgrasyti vairuotojus nuo Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, o nauji baudų dydžiai atitiktų esamą ekonominę padėtį. Jie taip pat turėtų padėti sumažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių.
Susimokėtų automobilio savininkas
Parengtose pataisose numatyta, kad automobilio savininkas turėtų užtikrinti, jog automobilis nebūtų paliktas stovėti pažeidžiant KET, todėl siūloma, kad už transporto priemonės stovėjimo tvarkos pažeidimą būtų baudžiamas transporto priemonės savininkas.
Taip esą būtų galima užtikrinti greitesnį ir sklandesnį pažeidimo nagrinėjimą.
„Vairuotojo išaiškinimas administracinio nusižengimo tyrimo metu pareigūnams užima laiką, kurį būtų galima skirti aukštesnio prioriteto ir pavojingesniems nusižengimams tirti, todėl siūlomas pakeitimas padidins tiek transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų, tiek kitų pažeidimų tyrimo efektyvumą“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Automobilio savininkas taip pat turėtų laiduoti už užsieniečių padarytų KET nusižengimus. Siūloma įtvirtinti pareigą laiduoti už jo automobiliu padarytą nusižengimo baudos sumokėjimą, jeigu jis davė transporto priemonę žmogui, nepranešusiam apie gyvenamąją vietą arba Lietuvoje nedirbančiam, nesimokančiam, nestudijuojančiam bei užimtumo įstatymo nustatyta tvarka nelaikomam užimtu asmeniu.
„Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą praktiškai neįmanoma priverstinai išieškoti paskirtų baudų sumokėjimo iš asmens, neturinčio Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos, pajamų ar turto. Prasižengę ir baudų nesumokėję užsienio valstybių vairuotojai išvyksta iš šalies ir tampa nepasiekiami“, – pažymi projekto rengėjai.
Jie priduria, jog šia spraga dažnai naudojasi ir Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių valdytojai, kurie pareigūnams nurodo, kad nusižengimą padarė užsienyje gyvenantis asmuo, ir taip išvengia administracinės nuobaudos.
Automobilio savininkas galės nurodyti, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau turės įsipareigoti sumokėti baudą, jeigu to nepadarys pareigūnams nurodytas žmogus.
Verta paminėti, kad sumokėjęs vairuotojui paskirtą baudą, automobilio savininkas nebus laikomas padariusiu pažeidimą, tačiau nesumokėjus baudų už laiduojamą asmenį, nebūtų keičiamas ar išduodamas vairuotojo pažymėjimas.
Toks apribojimas, susijęs su vairuotojo pažymėjimo keitimu, taikomas ir kitiems prievolių valstybei nevykdantiems asmenims. Projekte minima, jog nepaisant to, jie nepatiria suvaržymų naudodamiesi teikiamomis viešosiomis paslaugomis.
Be to, pagal dabar galiojančias nuostatas, paskirtų baudų nemokantys asmenys gali savo vardu registruoti transporto priemonę ar dalyvauti viešajame eisme su jau jo vardu įregistruota transporto priemone.
Dėl šio priežasties siūloma, kad viešajame eisme dalyvauti galėtų tik tos transporto priemonės, kurių valdytojai yra sumokėję visas jiems paskirtas baudas už KET nusižengimus arba yra sumokėtos baudos, už kurių sumokėjimą jie laiduoja.
Didesnė atsakomybė greičio mėgėjams
Dabar galiojantys baudų už greičio viršijimą dydžiai nustatyti dar 2008 m. ir nuo to laiko nebuvo perskaičiuoti, nors darbo užmokestis per šiuos metus pakilo bent tris kartus, todėl „galiojantys baudų dydžiai nebeatitinka realios ekonominės padėties ir nebėra efektyvūs atgrasant nuo pažeidimų“.
Šiuo metu viršijus greitį nuo 10 iki 20 km/val. vairuotojui skiriama bauda nuo 12 iki 30 eurų, tačiau nusižengimą padarius pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos, tai yra, vos šeši eurai.
„Pažymėtina, kad vieno pažeidimo administravimas kainuoja apie 8 eurus, todėl mažiausia už greičio viršijimą skiriama bauda nepadengia net jos administravimo kaštų“, – teigia pataisų rengėjai.
Siūloma nustatyti, kad viršijus greitį iki 20 km/val. bauda siektų 30–60 eurų, o už greičio viršijimą iki 30 km/val. būtų taikoma 60–120 eurų bauda, vietoje dabartinės 30–90 eurų dydžio baudos.
Dabar viršijus greitį nuo 50 km/val. vairuotojui yra atimama teisė vairuoti, tačiau nuolat viršijant greitį nuo 30 km/val. iki 50 km/val. nėra numatyta jokių papildomų nuobaudų, tik piniginė bauda.
„Tai reiškia, kad pažeidėjai gali sistemingai važinėti iki 49 km/val. didesniu greičiu nei leidžiamas ir nesulaukti sistemiškumui proporcingos administracinės atsakomybės.
Baudų už greičio viršijimą padidinimas bei teisės vairuoti atėmimas reikštų, kad baudos labiau atitiks dabartines vairuotojų pajamas ir turėtų didesnį prevencinį poveikį, skatinantį laikytis leistino greičio apribojimų“, – pokyčių reikalingumą motyvuoja įstatymo projekto rengėjai.
Jie siūlo, jog pakartotinai viršijus greitį iki 40 km/val, teisė vairuoti būtų atimama 10–20 dienų, o pakartotinai viršijus greitį iki 50 km/val – nuo 20 dienų iki mėnesio. Tiesa, tokiems vairuotojams nebūtų taikomas reikalavimas išklausyti papildomus mokymus.
Priduriama, kad remiantis eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. 48 procentai eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės buvo sukelti nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar viršijant nustatytą greitį, 2023 m. – virš 50 procentų tokių eismo įvykių.
Naujos baudos
Dabar nėra numatyta atsakomybė už sukčiavimą vairavimo egzaminų metu ir bandymą apgaule įgyti teisę vairuoti. Įstatymo projekte siūloma tokius asmenis bausti 500–800 eurų bauda bei konfiskuoti technines priemones.
„Valstybės įmonėje „Regitra“ dažnai užfiksuojami atvejai, kai teorijos egzamino metu naudojamos garso ir (arba) vaizdo perdavimo priemonės, kurių pagalba siekiama apgaulės būdu išlaikyti egzaminą.
Už tokią veiką šiuo metu nėra taikoma nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė, o pažeidėjai patiria tik sąlyginai menką sankciją – pakartotinai registruotis laikyti egzaminą galima ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo nustatymo dienos“, – rašoma dokumente.
Į įstatymo pataisų rengėjų akiratį pateko ir beteisiai vairuotojai, kurie sistemingai vairuoja neturėdami vairuotojo pažymėjimo.
„Už šiurkščius KET pažeidimus asmenims yra skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Ši administracinio poveikio priemonė skiriama ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones.
Už pakartotinį vairavimą neturint teisės vairuoti gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau nėra numatyta griežtesnė atsakomybė, pavyzdžiui, areštas, laisvės apribojimas“, – pažymima įstatymo projekte.
Norint labiau sudrausminti tokius vairuotojus, siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu, kuris nustatytų atsakomybę už sistemingą transporto priemonių vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta.
„Šiuo papildymu siekiama sutramdyti piktybinius pažeidėjus, kuriems teisė vairuoti jau yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, chuliganišką vairavimą ar vairavimą žymiai viršijus greitį, ir kurie jau buvo bausti už pakartotinį pažeidimą, tai yra, jau du kartus buvo bausti už vairavimą neturint teisės vairuoti“, – pabrėžiama aiškinamajame rašte.
Be to, įstatymo projekte taip pat numatyta, kad už vairavimą nepasitikrinus sveikatos, laiku neatsinaujinus vairuoto pažymėjimo, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nustatytų apribojimų ar viršijus greitį iki 10 km/val, reikėtų susimokėti pusę minimalios baudos.
Į įstatymą taip pat įtrauktos pataisos susijusios su traktorių technine apžiūra, baudų administravimo tvarka bei transporto priemonės vairavimu neturint tam reikiamos kategorijos.
Vyriausybė jau pritarė šiam projektui, tačiau tam, kad šie pokyčiai būtų priimti ir įsigaliotų, dar turi pritarti Seimas.
Šaltinis: lrytas
