Kurį laiką gyventojai buvo įpratę prie minties, kad įsigyti būstą ir mokėti palūkanas bus pigiau nei nuomotis identišką būstą. Tačiau dabar situacija apsivertusi aukštyn kojomis – nuomotis tos pačios vertės būstą kartais gali būti net ir gerokai pigiau nei mokėti įmokas bankui. LRT.lt kalbinti NT ekspertai sako, jog prie to reikia priprasti – būtent taip ir atrodo normali nekilnojamojo turto (NT) rinka.
Prieš dvejus metus vilnietis Marius Šnipiškių mikrorajone įsigijo būstą. Prieš šį sprendimą vyras dar svarstė, ar pirkti, ar nuomotis.
„Paskaičiavau, kad mėnesio įmoka bankui sieks apie 500 eurų. Panašiai būtų kainavusi ir nuoma, tad nusprendžiau įsigyti, juk mokėsiu panašiai, tačiau po keliolikos metų būstas bus mano“, – tuometį sprendimą argumentavo Marius.
Vis dėlto, Europos Centriniam Bankui ėmus didinti palūkanas, Mariaus įmokos bankui padidėjo iki beveik 800 eurų. Tuo tarpu panašaus į jo butą būsto nuomos kaina siekia mažiau – 600 eurų.
Bendrovės „Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Mantas Mikočiūnas tikina, kad dabartinė situacija – tokia, kokia ir įprastai turėtų būti NT rinkoje, kai įmokos už nuosavą būstą yra didesnės nei nuoma.
„Tai, kaip mes gyvenome pastarąjį dešimtmetį, nėra normalu, kai būsto paskolos įmoka yra mažesnė už mėnesinę nuomos kainą. Visiškai nėra jokios prasmės nuomotis – pasiimi paskolą, moki mėnesinę įmoką ir dar tau lieka kažkokia išliekamoji vertė. O mokant nuomą, tau visiškai nieko nebelieka“, – atkreipė dėmesį M. Mikočiūnas.
Anot jo, šis paradoksas buvo susiformavęs todėl, kad palūkanų norma buvo labai žema – pigūs pinigai lėmė mažas mėnesines banko įmokas, o nuomotis kainavo brangiau. Dabar jau situacija apsivertusi aukštyn kojomis – paskolų įmokos gana smarkiai pralenkė nuomos kainas.
Tačiau tokia situacija yra laikina. NT eksperto teigimu, ilgainiui būsto paskolų įmokos sumažės, nors greičiausiai vis tiek liks šiek tiek didesnės nei nuomos kainos.
Pasiūlos nuomai šiuo metu netrūksta
M. Mikočiūno aiškinimu, toks įmokų skirtumas jau dabar yra paveikęs būsto rinką.
„Potencialių nuomininkų rinkoje iš tikrųjų padaugėjo. Tačiau, kadangi nuomos rinka irgi išgyvena skirtingus laikotarpius, vienu momentu turėjom labai daug atvykstančių, kuriems reikėjo daug pasiūlos nuomotis. Jie labai ištuštino nuomos rinką.
Tada nemažai persiorientavo į nuomos rinką, nes galvojo, kad trūksta pasiūlos ir reikia kažką siūlyti. Automatiškai susikūrė daugiau pasiūlos, paklausa atslūgo, nes atvykstančiųjų srautai nebėra tokie dideli. Į nuomos rinką išėjo žmonės, kurie neperka būsto. Tai nuomos rinka tokiais amerikietiškais kalneliais ir važiuoja“, – dėstė pašnekovas.
Pasak jo, ūgtelėjusi paklausa lėmė nuomos kainų padidėjimą, tačiau nežymiai. Eksperto nuomone, kainos greičiausiai išliks panašios arba nestipriai padidės, tačiau reikšmingo šuolio neturėtų būti.
Šiuo metu ir pasiūlos netrūksta – pastaruoju metu pastatytas ne vienas naujos statybos projektas, ten 2021–2022 metais nemažai žmonių būstus įsigijo investicijai ir išleido į rinką. Klausimas tik, ko konkrečiai nori nuomininkas, nes šiuo metu centrinėje sostinės dalyje pasirinkimas gali nebūti itin didelis, nors paklausa čia nemaža.
Siūlo žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas LRT.lt įvardijo, jog lapkritį naujos būsto paskolos vidutinė palūkanų norma buvo maždaug 5,8 proc. Nuomos pajamingumas priklauso nuo to, ar sena, ar nauja statyba, tačiau praėjusiais metais vidutiniškai siekė apie 5 proc.
Šis procentų skirtumas aktualus investavusiems į būstą nuomai, nes, jei nuomos pajamingumas yra aukštesnis už būsto paskolos palūkanų normą, tai reiškia, jog nuomos pajamos ne tik padengia būsto paskolos įmokas, bet ir gali generuoti papildomą pelną. Tačiau, jeigu nuomos pajamingumas yra žemesnis nei paskolos palūkanų norma, tai gali reikšti, kad nuomos pajamos nepadengs visų būsto paskolos įmokų, todėl turto savininkui gali tekti skirti papildomų lėšų iš savo kišenės.
„Reiktų turbūt suprasti, tą mes ir akcentuojam, kad kai perki būstą nuomai, vis tiek turi įsivertinti, kokios palūkanos bus ilguoju laikotarpiu. Nereikia sakyti, jog 5-erius, 10 ar 15 metų tokios aukštos palūkanos ir liks.
EURIBOR palūkanų normos pikas realiai buvo praeitų metų pabaigoje, dabar jau sumažėjo. Žiūrint į ateitį, labai tikėtina, kad palūkanų normos bus gerokai mažesnės. Reikia ne momentiškai žiūrėti, o į ilgesnį laikotarpį“, – dėstė T. Povilauskas.
Nuoma nebeatrodo kaip nepalankus variantas
„Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada įvardijo, kad klausimas, kas geriau – nuomotis ar pirkti – galima sakyti, amžinas. Laikotarpiai, kada ką rinktis naudingiau, keičia vienas kitą, o žmonės stebi rinką ir įsivertina, kas jiems labiau apsimoka.
„Mūsų atsakymas visada labai paprastas. Kol esi jaunas, stipriai neįleidęs šaknų į darbovietę, nesukūręs šeimos, dar tiksliai nežinai, kuriame mieste gyvensi ir su kuo, tai labai skubėti pirkti nereikia. Nuoma turi savo privalumų, pavyzdžiui, tas lankstumas, kad galima nutraukti, pakeisti savo gyvenamąją vietą lengvai ir pan. Kai jau atsiranda šeima, galimybė skolintis ir nusistovi gyvenimo būdas, turbūt vis tiek naudingiau yra pirkti“, – dėstė M. Čiulada.
Pasak jo, kol tarpbankinė palūkanų norma siekė 0, naudingiau buvo pirkti būstą. Dabar, kai tarpbankinės palūkanos pašokusios iki 4 proc., pridėjus banko maržą, dažniausiai siekiančią 1,5–2 proc., jau išeina 6 proc. palūkanų. Tokioje situacijoje nuoma iš tiesų gali būti dažnu atveju mažesnė nei tos pačios vertės būsto paskolos įmoka bankui.
„Teisingo atsakymo nėra, kas labiau verta, bet kiekvieną kartą reikia skaičiuoti. Ta riba dabar yra labai susilyginusi, moki vos ne tiek pat nuomos, kiek mokėtum ir bankui. Tik tiek, kad turėti nuosavybę yra kiti privalumai. Pats esi šeimininkas, moki bankui, kažkada padengsi paskolą. Ilgalaikėje perspektyvoje turbūt vis tiek naudingiau“, – LRT.lt sakė M. Čiulada. Visgi, jo teigimu, pastaruoju metu nuoma tikrai nebėra toks nepalankus variantas.
Laikus, kai EURIBOR buvo 0, reikėtų pamiršti
Toks kainų pokytis rinkoje, tikėtina, nenugesins lietuvių meilės nuosavybei. Turėti savo būstą tiesiog pernelyg mums artima savybė, įvardijo pašnekovas.
„Kažkokį laikotarpį galima pasinuomoti, tačiau dažniausiai po kiek laiko vis tiek stengiamasi savo būstą nusipirkti. Panašu, kad tai yra lietuvio kraujyje. Siekiamybė įsigyti yra, buvo ir bus. O kokia to kaina? Dar prieš 10 metų 5–6 proc. palūkanos buvo neblogai, nes yra buvę ir keliolika procentų. Tai tie 5–6 proc. buvo normalus rinkos standartas ir visi su tuo puikiai gyveno.
Dabar buvo įspūdingi keleri pigių pinigų metai, buvo verta kredituotis ir kiek įmanoma maksimaliai, nes dažnu atveju turto vertė tik augo, o tu paėmęs kreditą mokėjai sąlygiškai nedaug. Pigių pinigų era pasibaigusi, ateinantį antrą pusmetį matysime EURIBOR mažėjimą, gal net visai dramatišką, bet jis tikrai nebus 0. Tuos laikus, kai buvo 0 plius banko marža, reikėtų pamiršti“, – sakė M. Čiulada.
Jo teigimu, tai yra normalu ir taip turi būti – pinigai turi kainuoti. Savo ruožtu tai šaldo kainų augimą ir neleidžia joms pūstis be pagrindo.
M. Čiulada atkreipė dėmesį, jog lyginant nuomą ir būsto paskolų įmokas, reikėtų turėti omenyje, kad, vis dėlto, už savo būstą mokantis žmogus dalį paskolos grąžina ir turtas galiausiai lieka jam. Todėl čia reikėtų lyginti, kiek mokama palūkanų, ir kiek būtų mokama už nuomą. O palūkanų suma vis tiek yra mažesnė nei nuomos.
Vis dėlto, dabartinė rinka gyventojams suteikia daugiau paskatų likti nuomos rinkoje nei anksčiau – maža tikimybė, kad kaip nors reikšmingai keisis parduodamų būstų kainos.
Šaltinis: lrt.lt
