Viltingai laukiantiems birželio mėnesio gali tekti nusivilti – nors dar praėjusių metų gale buvo prognozuojama, kad neregėtas aukštumas pasiekusios palūkanų normos euro zonoje bus mažinamos šių metų birželį, linkstama manyti ir kitaip. Esą 2024-ieji liks paženklinti tuščiomis viltimis, mat realių veiksmų racionalu tikėtis tik kitąmet.
Lauksime dar iki kitų metų?
Aiškėja, jog euro zonai mažesnių palūkanų normų gali tekti ir palaukti. Esą daryti tai birželio mėnesį, Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento, ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, būtų neracionalu ir rizkinga.
„Praėjusių metų gale, pagal prielaidą, kad kainos nuo lapkričio euro zonoje nebekils, buvo skaičiuojama, kad 2 proc. vidutinis metinės infliacijos lygis bus pasiektas birželį. Bet kainos euro zonoje kilo ir gruodį, ir sausį, ir vasarį, ir kovą – jos kilo nedideliais tempais, bet kilo. Dėl to prognozės nusikelia vis tolimesniam ir tolimesniam mėnesiui“, – paaiškino A.Bartkus.
Kadangi vidutinė metinė infliacija, anot ekonomisto, euro zonoje šiuo metu viršija 2 proc., tai Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas mažinti palūkanų normas birželį galimas tik tuo atveju, jei bankas turi pagrįstą argumentą, jog kainų lygis ateityje tik smuks.
„O jeigu to pagrindo jam smukti nėra, ko, pavyzdžiui, aš nematau, tai geriausiu atveju, išlikus stabiliam kainų lygiui, 2 proc. vidutinę metinę infliaciją mes pasieksime gruodžio mėnesį. Todėl palūkanų normos peržiūrėjimą galima projektuoti tikrai ne dabar, ne vasarą, o nuo sekančių metų“, – prognoze dalijosi A.Bartkus.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pradėjus mažinti palūkanų normas kitąmet, tai daryti reikėtų neskubant ir šiurkštu nepasiekti nulinės ribos – esą tai būtų pernelyg rizikingas sprendimas.
Ekonomistas taip pat priduria, jog nesuvaldžius Europoje vykstančių infliacijos procesų, gali tekti susidurti su skaudžiomis pasekmėmis.
„Norint išsaugoti euro vertę, reikia užkardyti infliaciją euro zonoje. Priešingu atveju, Europos Sąjungos pirkėjams, kurie perka energetinius išteklius doleriais, įsigijimui prireiks vis daugiau ir daugiau tų dolerių. Tai reiškia, jog atitinkamai energija Europoje taps brangesne, o tada ir visų prekių kainos kils aukštyn.
Čia ir atsiranda ta pirminė užduotis ECB – suvaldyti infliacinius procesus. Jei infliaciniai procesai bus suvaldyti, tada bus galima kalbėti apie tą palūkanų normos mažinimą, o kol kas tam yra stipriai per anksti“, – teigė ekonomistas.
Tai Europai būtų nepalanku
Tuo metu Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog finansų rinkose vyrauja lūkestis, kad taip laukiamą palūkanų normų karpymą ECB pradės dar birželį. O štai kiek kitomis nuotaikomis esą gyvena JAV, mat manoma, kad Federalinė rezervų sistema (FED) palūkanas mažins rudenį.
„JAV gerokai atspariau reaguoja į aukštų palūkanų normų aplinką, o pinigų politikos kanalas yra mažiau paveikus nei buvo manyta. Reikės ilgesnio laikotarpio, kol palūkanų normos šiek tiek prislopins ekonomikos augimą ir vangesnis ekonomikos vystymasis padarys poveikį infliacijai“, – praėjusią savaitę vykusioje ekonomikos prognozių apžvalgoje kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė taip pat užsiminė ir apie tai, kad Europai turėti gerokai mažesnes palūkanų normas nei JAV – nepalanku. Todėl tiek ECB, tiek FED, priimant sprendimus, dairosi per vienas kito petį.
„Visų pirma, euro ir dolerio valiutų pora yra labai svarbi, ji atitinkamai reaguoja į centrinių bankų sprendimus ir kiekvienas palūkanų normų padidinimas arba agresyvesnis žingsnis labai greitai nusidriekia į pinigų rinkas, o tada atitinkamai paveikia valiutos kursus“, – paaiškino I.Genytė-Pikčienė.
Tad jei nutiktų taip, kad palūkanų normos euro zonoje, lyginant su JAV, gerokai sumažėtų, tuomet būtų galima galvoti apie euro atpigimą ir importuojamų žaliavų, kurių kaina vertinama doleriais, infliacijos didėjimą.
Portalui lrytas.lt ekonomistė pridūrė, jog, nors euro nuvertėjimas Europai išties nebūtų palankus, žaliavų kainų augimas nebūtinai pasijaustų vartotojams.
„Ne vien tik šis kanalas yra aktualus. Labai priklauso nuo bendros regiono paklausos, nes euro kursas dolerio atžvilgiu būtent ir reaguoja į ECB sprendimus, o ECB atitinkamai palūkanų normas mažina tada, kai ekonomika jaučiasi prasčiau – kai nedarbas didėja, paklausa yra kuklesnė, reali ekonomika pradeda siųsti nepakankamo augimo signalus.
JAV ekonomikos atsparumas yra didesnis, dėl to ir gali būti, jog šiuo metu įvyks kažkoks išsiskyrimas, bet pamatuoti, kokio masto gali būti tas euro nuvertėjimas, nėra lengva. Tai paveiktų euro vertę, bet žaliavų kainoms yra daugybė kitų papildomų veiksnių. Matyt, reikia ir daugiau dedamųjų, kad tas impulsas paliestų galutinį vartotoją“, – įžvalgomis dalijosi I.Genytė-Pikčienė, įspėdama, jog nereikėtų atmesti ir tokios galimybės, kad ECB paskutinę minutę nuspręs atidėti palūkanų normos mažinimą.
Tai istorijoje gali nutikti pirmąkart
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat sako, jog euro zonoje palūkanos bus mažinamos prasidėjus vasarai, o FED tokį sprendimą priimtų rudenį – esą tai galėtų įvykti lapkričio mėnesį ir būtų vienintelis mažinimas šiemet.
„Dėl Europos yra visiškai kiti lūkesčiai. Rinka mato 101 proc., kad ECB mažins palūkanas birželį ir iki metų pabaigos išvis prognozuoja 3 mažinimus – birželį, rugsėjį ir gruodžio mėnesį.
Kodėl prognozės taip skiriasi? JAV infliacija lėtėja sparčiau, o viena iš priežasčių yra nukritusios energetikos kainos, kurioms yra jautri euro zona. Kita priežastis – ekonomikos stagnacija euro zonoje ir lėtėjantis atlyginimų augimas, ko praktiškai nebėra JAV“, – pastebi A.Izgorodinas.
Anot pastarojo, dėl šių priežasčių pirmą kartą istorijoje JAV ir euro zonoje galime išvysti skirtingą palūkanų ciklo trajektoriją. Tiesa, didelių euro vertės pokyčių sulaukti dėl to neturėtume.
„Tas euro kritimas, kurį mes matėme pavasarį, nebeturėtų tęstis, kadangi rinkos jau dabar įžvelgia tą skirtingą palūkanų trajektoriją. Manau, tai yra jau seniai įskaičiuota į rinkas, atsižvelgiant į tai, kad pavasarį, vasarą ir rudenį mes matysime skirtingą palūkanų trajektoriją“, – nuomone dalijosi ekonomistas.
Skaičiuojama, kad žaliavų kainų infliacija yra pastebima jau ir dabar. A.Izgorodino teigimu, aliuminio kaina nuo šių metų pradžios augo 6 proc., vario – 18 proc., aukso – 14 proc., sidabro – 18 proc., o naftos – 9 proc.
Tačiau teigti, jog žaliavų kainos augs dar, kai ECB sumažins palūkanų normas, pasak ekonomisto, nėra priežasčių. Tai paaiškintų ne tik tai, kad palūkanų normų pokyčių efektas yra jaučiamas ne iškart, bet ir geopolitinės situacijos stabilumas, silpna Kinijos ir stipri JAV ekonomikų situacija.
Šaltinis: lrytas.lt
