Vilniaus humanistinė mokykla atliko savo mokinių apklausą, kurioje klausinėjo pačių įvairiausių dalykų.
Tarkim, kurie socialiniai tinklai ir programėlės jiems svarbūs, kokios muzikos klauso, apie ką svajoja ateityje, ar jaučiasi laimingi.
Ką pakeistų mokykloje arba padarytų Lietuvoje, jeigu galėtų. Ir net – kaip pasiekia mokyklą kasdien.
Apklausos rezultatais mokykla dalijasi ir su 15min skaitytojais.
Apklausė 80 vaikų
Šios mokyklos vadovė Sonata Petraitienė tikina, kad, „nors pažymiai yra svarbūs, gimnazijoje teikiama pirmenybė vaikų emocinei gerovei“.
Todėl ir norima žinoti, kuo VHM moksleiviai gyvena už mokyklos ribų, apie ką svajoja, kokias technologijas naudoja, kaip mato pasaulio problema.
„Nusprendėme, kad geriausias būdas pamatyti bendrą vaizdą – apklausti moksleivius. Panašias apklausas planuojame kartoti ir rengti reguliariai, tai leis mums dar geriau jausti moksleivių gyvenimo pulsą, tobulinti mokyklos veiklą ar rengti įvairius eksperimentus – pavyzdžiui, visą praėjusią savaitę pirmą kartą rengėme laisvo mokymosi dienas, kurių metu kiekvienas moksleivis galėjo pasirinkti temą savo projektui.
Įdomu stebėti, kaip šie pasirinkimai koreliuoja su moksleivių svajonių profesijomis – matydami apklausos rezultatus galime kurti daugiau projektų ir veiklų, kurios leistų moksleiviams realizuoti save.
Panašias apklausas planuojame kartoti ir rengti reguliariai, tai leis geriau jausti moksleivių gyvenimo pulsą, tobulinti mokyklos veiklą ar rengti įvairius eksperimentus.
Ir, žinoma, su apklausos rezultatais supažindinome mokyklos bendruomenę – moksleivių tėvus, mokytojus, nes, mano įsitikinimu, jiems taip pat svarbu matyti platesnį vaizdą“, – 15min teigė direktorė.
Jeigu kas galvoja, kad socialiniai tinklai yra tik feisbukas, kuriame dažnas paprasčiausiai „gyvena“, tai toks galvojimas tikrai nėra apie 11-16 metų paauglius.
Linkę papokštauti
Tokia išvada peršasi žiūrint į apklausos, kuria atliko Vilniaus humanistinė mokykla, rezultatus. 80 vaikų iš 5-9 klasių internetu, anonimiškai atsakė į daug įvairių klausimų. Ir tie atsakymai leidžia susidaryti šiokį tokį tokio amžiaus Lietuvos paauglių paveikslą.
Kad šiems vaikams nesvetimas humoro jausmas, apklausos organizatoriai galėjo suprasti jau iš vieno pirmųjų klausimų, kur tereikėjo pažymėti, esi moteris ar vyras.
„Aš – kebabas“, „Iki kruasanas“, „Maximos maišelis“ – štai tokių „lyčių“ esama. Pripažinkime, atsakymai šmaikštūs.
„Aš – kebabas“, „Iki kruasanas“, „Maximos maišelis“ – štai tokių „lyčių“ esama.
Ne feisbuko gerbėjai
Klausimas „Jeigu staiga pasaulyje išsitrintų visos interneto svetainės ir tau leistų pasilikti tik vieną svetainę / appsą – kas tai būtų?“ savo atsakymais turėtų nustebinti ne vieną, kuriame metų dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau nei šiems vaikams.
Mat vaikams norisi, kad išliktų „YouTube“, „SnapChat“, na dar – instagramas. Ir galimybė paskambinti. Nei tarp atsakymų, kurie surinko nuo 2 iki 12 balsų, nei tarp tų, kuriuos mokiniai pažymėjo po vieną kartą, nėra feisbuko. Tad jei manote, kad jūsų tokio amžiaus vaikas gyvena šiame socialiniame tinkle, milžiniška tikimybė, kad tai yra kiti tinklai.
Tą patį įrodo ir kitas klausimas, kuriame mokiniai prašyti įvertinti nurodytus socialinius tinklus nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus. Tai štai, tarp tų tinklų, kuriais visiškai nesinaudojama, ir pasirodė esantis „Facebook“. Dar – siauresniam ratui žinomi „BeReal“, „Discord“. Na ir instagramas bei „TikTok“, nors pastarasis ir išlaiko maždaug pusiausvyrą tarp svarbiausių ir mažiausiai svarbių.
O svarbiausias yra „Whatsapp“ – kaip sako mokyklos atstovai, tai yra todėl, kad VHM savo komunikacijai su moksleiviais naudoja būtent šią programėlę.
Profesijos irgi traukia įvairios
Kokią profesiją norėtų ateityje rinktis šie vaikai? Pasirodo, dizainerio – daugiausia atsakė būtent taip, vis dėlto patikslindami, kad vieniems artimiau drabužių, kitiems interjero, tretiems – daiktų dizainas. Tame pačiame sąraše atsidūrė ir svajonės apie buvimą verslininku, sportininku, architektu.
Influenceriais irgi būti norima, tačiau ne taip dažnai, kaip galbūt galima buvo tikėtis tikint visuomenėje susiformavusiais mitais. Nes šį pasirinkimą išskyrė vos trys mokiniai iš 80 apklaustų.
Pasirodo, dizainerio – daugiausia atsakė būtent taip, vis dėlto patikslindami, kad vieniems artimiau drabužių, kitiems interjero, tretiems – daiktų dizainas.
Atsakymuose dalis vaikų pažymėjo ir tai, kad jie dar nežino, kokios profesijos norės siekti ateityje.
Sugrąžinkite vaikišką šampaną!
Paprašyti įsijungti fantaziją ir nurodyti, kokią idėją, jeigu galėtų, savo mokykloje įgyvendintų, dauguma kalbėjo apie mokyklos infrastruktūrą ir aplinką (7), pamokas ir mokymosi procesą (6), namų darbus ir atsiskaitymus, technologijas ir inovacijas (5), sporto ir užklasines veiklas (5).
Tačiau pasitaikė ir originalesnių sumanymų. Tarkim, kažkas sukurtų laiko mašiną ir teleportaciją. Arba – skraidančius suolus!
Palyginti su tuo, kiek rimčiau skamba noras turėti mokyklos teritorijoje ežerėlį ar šiltnamį su drugeliais.
Fantazijos vaikai neprarado ir atsakinėdami į klausimą, ką pakeistų, jeigu Lietuvos prezidentas leistų pakeisti vieną dalyką Lietuvoje. Čia šalia pokyčių švietime, transporte, infrastruktūroje, atsirado norinčių sugrąžinti vaikišką šampaną, leisti išsilaikyti bet kokias teises nuo 12 metų bei pastatyti Vilniaus futbolo stadioną!
Kaip šios mokyklos vaikai pasiekia mokyklą? Daugumą atveža tėvai, draugai ar kaimynai, apie pusė nuolat ar bent kartais važiuoja visuomeniniu transportu. Taip pat – ateina pėsčiomis, važiuoja dviračiais, taksi.
„Hiperbolė“?!
Muzikinis šių vaikų skonis – pats įvairiausias. Daugiausia (7) pasakė, kad lietuviškos muzikos neklauso. O toliau pagal populiarumą išsidėstė Monika Liu, „Ba.“, Jessica Shy, Marijonas Mikutavičius, Donatas Montvydas, „The Roop“ ir net „Hiperbolė“ (4-3 balsai).
Ateityje po 15 proc. šių vaikų norėtų gyventi Lietuvoje ir užsienyje. Kiti – ir ten, ir ten.
Tolimesnis sąrašas dar margesnis, bet jame yra vietos ir Džordanai Butkutei su Vytautu Kernagiu bei Stasiu Povilaičiu, ir Jovani, „Shower“, Silvester Bell ir t.t.
Ateityje po 15 proc. šių vaikų norėtų gyventi Lietuvoje ir užsienyje. Kiti – ir ten, ir ten.
Ar laimingi ir kas slegia?
Paklausti, ar jie laimingi, dauguma atsakė, kad yra „vidutiniškai laimingi“ – 36,3 proc. Dar 28,7 proc. teigė, kad jaučiasi nei laimingi, nei nelaimingi. Kad yra nelaimingi ar labai nelaimingi, pažymėjo vos vienas kitas. Labai laimingų arba tokių, kurių savijauta stipriai svyruoja, yra gerokai daugiau – po 16 proc.
Didžiausias rūpestis daugumos šių paauglių gyvenime – mokykla ir pažymiai. Jie susirūpinę dėl mokymosi krūvio, pažymių ir būsimų egzaminų. Stresą ir nerimą jiems kelia ir namų darbai bei pristatymai, nes moksleiviai dažnai jaučia, kad nesugeba suspėti su visomis užduotimis ir atsiskaitymais.
O jau tada problemų ir sunkumų sąraše yra draugai, santykiai su jais bei šeimoje.
Jeigu galėtų susitikti ir pasikalbėti su bet kuria pasaulio asmenybe, dauguma rinkosi Eloną Muską, kuris nukonkuravo patį Cristiano Ronaldo.
Taip pat mokykla ir pamokos yra dažniausiai minėta situacija, kurioje moksleiviai jaučia mažiausią pasitikėjimą savimi, ypač kontroliniai, testai ir viešieji pristatymai.
Apklausos pabaigoje – keli klausimai iš platesnių vandenų. Štai vienas iš jų yra apie tai, ar mokiniams atrodo, kad klimato kaita yra viena didžiausių problemų pasaulyje šiuo metu. Kad taip, atsakė dešimtadalis vaikų. 72,5 proc. pasakė, kad tai didelė problema, bet tik viena iš daugelio didelių pasaulio problemų.
Jeigu galėtų susitikti ir pasikalbėti su bet kuria pasaulio asmenybe, mokiniai čia rinkosi įvairius žmones. Bet dauguma – Eloną Muską, kuris nukonkuravo patį Cristiano Ronaldo.
Šaltinis: 15min