Sovietiniais laikais buvo sunkiau nusipirkti drabužių, todėl to meto ir šiuolaikinių vaikų mados skiriasi.
Buvo mažiau dėmesio skiriama išvaizdai ir nešiojama tai, kokie rūbai buvo siuvami tais laikais.
Gražiai apsirengusius ir sušukuotus vaikus dažniausiai buvo galima pamatyti kokios nors šventės metu.
Drabužiai ypatingoms progoms buvo šviesių atspalvių, tačiau rūbai nelabai skyrėsi kirpimu ir stiliumi.
Tuomet nebuvo didelio pasirinkimo. Tačiau, tada vaikų aprangoje buvo naudojami tik natūralūs audiniai ir jie buvo gana nebrangūs.
Rudenį moksleiviai dėvėjo paltus, striukes, kurias tėvai tada gaudavo per didelius vargus, nes jų trūko, tačiau jos buvo laikomos labai madingomis.
Žiemą vaikai pasipuošdavo kailiniais arba šiltais paltais su pamušalu ir rankogaliais iš natūralaus kailio.
Dėl nuolatinio trūkumo tėvai pirko rūbus, kuriuos vaikai galėtų nešioti ilgą laiką.
Tais laikais buvo visiškai normalu, kad vaikai dėvi drabužius, kurie pora dydžių didesni ar mažesni, tarsi išaugti.
Mergaitės keletą metų galėjo dėvėti tą pačią suknelę, o trumpas sijonas buvo normalu.
Berniukams taip pat kartais reikėdavo dėvėti striukes ir kelnes, iš kurių jie išaugo.
Žygio metu mokiniai vilkėjo įprastus drabužius, su kuriais vaikščiojo po kiemą.
Sovietiniais laikais buvo tokios vaikų mados.
Šiuolaikiniai tėvai ir vaikai turi visiškai kitokį požiūrį į drabužius ir jiems tiek suaugusio, tiek vaiko išvaizda yra labai svarbi.
