Verslams nerandant priežasčių, kodėl Finansų ministerija nori įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, siekiant surinkti pinigų gynybai, ekonomistas pareiškė: „Atrodo, kad valstybė nori įkišti ranką į kišenes, kuriose aiškiai matomas papilnėjimas.“ Tad kiek uždirbo draudimo bendrovės ir kodėl didėja jų pelnai?
Pelnai augo
Lietuvos draudimo rinka pastaruosius kelerius metus augino ir apimtis, ir pelną. Lietuvos banko (LB) neaudituotais duomenimis, pernai draudimo įmonės uždirbo 74 mln. eurų pelno neatskaičius mokesčių – tai dvigubai daugiau nei 2022 m. Nuostolingai dirbo tik viena bendrovė.
Tuo metu draudimo brokerių įmonės 2023 m. uždirbo 23,5 mln. eurų pelno neatskaičius mokesčių – tai 50,1 proc. daugiau nei 2022 m.
Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas mano, kad būtent dėl tokio pelningumo Finansų ministerija nutarė pinigų gynybai paimti iš draudikų kišenės 10 proc. apmokestinant draudimo sutartis.
„Atrodo, kad valstybė nori įkišti ranką į kišenes, kuriose aiškiai matomas papilnėjimas“, – 15min pareiškė jis.
Tačiau Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tikina, jog pelno skaičiai iš tiesų yra kiek mažesni nei pateikia LB.
„Šie LB duomenys apima ir Lietuvoje įsteigtų draudimo įmonių filialų kitose Baltijos valstybėse veiklos rezultatus. Svarbu pažymėti ir tai, kad draudimo įmonės pajamas gauna ne tik iš savo tiesioginės veiklos, bet ir iš investavimo. 2023 m. investicinė grąža buvo teigiama, priešingai nei 2022 m., tad tai taip pat turėjo įtakos veiklos rezultatų pokyčiams, lyginant šiuos laikotarpius“, – 15min komentavo A.Romanovskis.
Jis akcentavo ir tai, kad siūloma 10 proc. mokesčio netaikyti gyvybės ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui, tad reikėtų žvelgti tik į ne gyvybės draudimo įmonių pelnus, kai tuo metu LB paskaičiavo bendrą visų – gyvybės ir ne gyvybės draudimo – įmonių pelną.
„Atsižvelgiant į tai bei vertinant infliaciją ir draudimo įmokų augimą, o taip pat ir faktą, jog beveik tokiu pačiu dydžiu augo ir draudimo išmokos, nepastebime reikšmingų ne gyvybės draudimo įmonių pelningumo pokyčių. Pelno marža išlieka stabili ir siekia 5–6 proc.“ – teigė A.Romanovskis.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, 2023 m. visos ne gyvybės draudimo įmonės kartu uždirbo apie 69,9 mln. eurų pelno neatskaičius mokesčių (arba arti 60 mln. eurų atskaičius mokesčius), o sumokėto pelno mokesčio suma siekė 10,5 mln. eurų.
2022 m. uždirbta apie 49,4 mln. eurų, o 2021 m. – apie 49,4 mln. eurų neatskaičius mokesčių. Sumokėta pelno mokesčio suma abejais metais siekė apie 7,5 mln. eurų.
„Bet, žiūrėkite, Finansų ministerija planuoja kitais metais iš to surinkti 50 mln. eurų, o 2026 m. – 100 mln. eurų. Vadinasi, jie surinktų visą ne gyvybės draudimo bendrovių pelną ir dar papildomai 40 mln. eurų. Tai iš kur tokie pinigai? Jei draudikai po tokio mokesčio įvedimo visiškai nekeistų kainų, turėtų 100 proc. atiduoti savo pelną ir dar dalį primokėti“, – 15min teigė jis.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus atkreipė dėmesį, kad apskritai yra įprasta, jog vis labiau apmokestinami verslai dalį naštos perkelia vartotojams ant pečių. Taip nutiko ir su bankais.
„Bankams buvo pritaikytas solidarumo mokestis ir ką tai nulėmė? Bankai pakėlė savo įkainius privatiems klientams, įmonėms, bandydami kompensuoti praradimus, tad dabar tą mokestį moka vartotojai. Taip bus ir su draudimo bendrovėmis“, – 15min pareiškė A.Bartkus.
Tą patvirtino ir pats A.Romanovskis: „Tai yra visiškas vartojimo mokestis, tą mokestį sumokėtų draudimo bendrovių klientai.“
Iš ko uždirbo daugiau?
Visgi A.Romanovskis to nesieja su bankų solidarumo įnašu, mat mokesčio schema skiriasi: vienu atveju yra apmokestinamas bankų pelnas, o draudimo bendrovių atveju tai būtų apyvartos mokestis. Jo teigimu, vienintelė sąsaja tik ta, jog apmokestinamas yra konkretus sektorius.
Be to, bankai pelnus susikrovė dėl susiklosčiusių tam palankių aplinkybių – Europos Centrinio Banko (ECB) pakeltų bazinių palūkanų normų. Tuo metu draudimo bendrovių didžioji pelno dalis, kaip 15min nurodė Lietuvos banko atstovai, buvo uždirbta iš draudimo veiklos.
Įtakos turėjo rinkos augimas, įvertinant ir infliacijos poveikį, ir draudimo sutarčių apskaitos standartų pasikeitimas. Pelno uždirbta ir iš investicinės veiklos, tam didžiausią įtaką turėjo palūkanų normų pokyčiai.
Draudimo įmonės augino pelnus
Ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Viena Insurance Group“ Baltijos šalyse pernai uždirbo 8,2 mln. eurų pelno ir tai apie 6 kartus daugiau nei 2022 m. (1,2 mln. eurų).
„2022 m. Baltijos šalių draudimo rinkai buvo istoriškai kupini iššūkių. Nuostolingumas, skaičiuojant pagal kombinuotus rodiklius, buvo vienas silpniausių euro zonoje, pavyzdžiui, Lietuvoje jo mediana siekė 96,9 proc., o pelningumas atitinkamai 3,1 proc. Tuo metu įkainiai po COVID-19 pandemijos vis dar buvo maži, lyginant su infliacija, kurią sukėlė karas Ukrainoje. Tad 2023-iaisiais tiesiog stebėjome maržų normalizaciją.
Vertinant draudimo sektoriaus pajamų ir pelningumo santykį taip pat svarbu suprasti, kad draudimas yra inertiškas sektorius, todėl vis dar patiria infliacijos piko padarinius. Pastaraisiais metais fiksavome itin augančią žalų infliaciją, kuri tęsiasi iki šiol. Sektorių taip pat veikia geopolitiniai ir pastaraisiais metais vis dažniau pasitaikantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurie reikšmingai augina žalas“, – 15min rezultatus komentavo bendrovės valdybos pirmininkas Deividas Raipa.
„Lietuvos draudimas“ irgi toliau augina pelną. Per pirmus tris šių metų mėnesius ne gyvybės draudimo bendrovė, įskaitant ir Estijos filialo rezultatą, uždirbo 10 mln. eurų, kai tuo pačiu metu pernai bendrovės pelnas sudarė 7 mln. eurų. Iš investicinės veiklos bendrovės pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 2 mln. eurų, palyginti su 0,6 mln. eurų pelno tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Taip pat 1 proc. paaugo ir klientų skaičius.
„Pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo kontrastais. Metų pradžioje fiksavome ne vieną didelę žalą, iš kurių išsiskyrė beprecedentis gaisras Vilniaus Viršuliškių rajone. Tačiau vėlesniais mėnesiais žalų apimtys nesiekė įprastų žiemos vidurkių – tam įtakos turėjo sąlyginai švelni žiema, palankios oro sąlygos, mažesnės verslo srities draudimo žalos. Mažesnių žalų veiksnys kartu su toliau augusiomis pasirašytomis draudimo įmokomis generavo stiprų pirmojo ketvirčio grynojo pelno rezultatą“, − rezultatus aiškino „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.
R.Krušinskas augančius pelnus aiškina ir taip: „Dėl infliacijos ir bendro gyventojų pajamų lygio augimo buvo keliami įkainiai, kaip ir daugelio paslaugų. Draudimo paslaugos tiesiog pabrango, buvo perskaičiuotos rizikos.
Apskritai, labiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose gyvenimas gerėja, atsiranda poreikis papildomų paslaugų. Jei draudimas nėra privalomas, jis taip pat yra papildoma paslauga ir žmonės dabar ja naudojasi: draudžia pasėlius, būstą, automobilius. Tiesiog gerėjant gyvenimui tam tikrų paslaugų žmonės įsigyja daugiau. Tai dėl visų šių priežasčių ir matome augančius pelnus.
Nematau čia jokios anomalijos ar naudojimosi situacija. Tai paprasčiausiai yra ekonominio vystymosi pasekmė.“
Nesupranta, kodėl
Tačiau A.Romanovskis neranda priežasties, kodėl dabar iškilo siūlymas apmokestinti būtent draudimo verslus.
„Išvis nesuprantu šito sprendimo. Finansų ministrė buvo sakiusi, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nekels 1 proc. punktu, nes tai pakels kainas, bet tuomet nori pakelti vienam sektoriui 10 proc. Tie 10 proc. yra milžiniškas dalykas.
Mes ir dabar turime problemą, tarkime, privačių butų yra apsidraudę tik pusė gyventojų. Tai yra savanoriškas draudimas, visiškai susijęs su kaina. Įvedus vartojimo mokestį žmonės dar mažiau drausis.
Apskritai, vartojimo mokesčiai įvedami tik dviem atvejais: kai negali to išvengti arba nori atgrasyti žmones nuo vartojimo, kaip daroma su akcizais alkoholiui, tabakui, kurui. Tai koks čia tikslas su draudimo paslaugų apmokestinimu?“ – kėlė klausimą jis.
D.Raipa taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl tokio mokesčio, kuris nuguls ant vartotojų pečių visoms draudimo įmonėms didinant kainas, klientų gali sumažėti.
„Galimas išdraustumo mažėjimas būtų ypač grėsmingas stebint ekstremalių gamtos reiškinių, tokių kaip pernai prasiautusi katastrofiška kruša, augimą. Lietuvoje išdraustumo lygis ir taip yra sąlyginai mažas lyginant su Vakarų Europos šalimis. Būsto nuosavybės dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tuo metu išlaidos draudimui nesiekia Bendrijos vidurkio. Tikėtina, jog draudimo sutarčių apmokestinimas vartotojui šią atskirtį dar labiau padidintų.
Iniciatyva pasiūlyti tokį mokestį – netikėta bei kelianti daug klausimų“, – pareiškė pašnekovas.
Vardija geresnius pinigų šaltinius
Pasak R.Krušinsko, toks draudimo sutarčių mokestis nėra pats geriausias sprendimas – PVM didinimas 1 proc. p. būtų stabilesnis ir patikimesnis pinigų šaltinis.
„Gynyba kainuoja, ji kainuoja visiems. Bet tai nereiškia, kad vienas ar kitas sektorius turi gauti perteklinio dėmesio. Ir reikia suprasti, kad atsigręžę vien į bankų ir draudimo sektorių mes nesurinksime tiek pinigų, kiek reikia. Tai lyg bandymas ne priskaldyti malkų, o padrožti medį, kad būtų drožlių, bet jos labai greitai sudega. Normalių malkų iš to, ką matome, nelabai turėsime“, – teigė finansų profesorius.
Tam pritarė ir A.Bartkus: „Vyriausybė tiesiog bijo priimti sprendimą pakelti PVM 1 proc. p. Nei ji, nei prezidentas šito nenori, tai tada ir pradedamos rinkti kitos mokestinės alternatyvos.
PVM padidinimas garantuotų automatines įplaukas į kasą, taip surinktume gal net du trečdalius reikiamų pinigų. Ir tai nebūtų labai skausminga. Jeigu kompiuteris kainuoja 1000 eurų, tai galbūt po PVM padidinimo kainuotų 1007 eurus. Kas pirko už 1000, pirks ir už 1007 eurus. Varškė vietoje beveik euro gal kainuotų 1,01 euro. Kainų pasikeitimai nebūtų tokie dideli. Galbūt brangesnių pirkinių būtų nupirkta mažiau, jų pirkimas atidėtas, bet tik tiek – viskas. Vėliau jie vis tiek pirks, ko reikia.
O dabar yra tiesiog pasaka apie baltąjį veršelį, reiškiantį tuščiai praleistą laiką, tuščias diskusijas apie nieką. Matau, kad bandoma ieškoti kuo mažiau skausmingų sprendimų, užsidirbti sau politinių balų prieš rinkimus, nors tokie sprendimai problemos neišsprendžia, tų pinigų mums neužteks, tai tėra smulkmės, pasiubagavimas.“
Pasak jo, politikai vengia PVM keitimo, mat tai paliestų absoliučiai visus, vadinasi, visus rinkėjus, tarp jų – ir senjorus, kurie yra nemaža balsuojančiųjų dalis.
„O draudimo įmokos pensijų gavėjams mažiau rūpi. Todėl politikai ir nori nueiti į sektoriaus apmokestinimą, tai siedami su mažesne rizika supykdyti rinkėjus. Jie šito labai bijo, labai nenori“, – teigė A.Bartkus.
Visgi tai ateityje gali atsiliepti. Anot R.Krušinsko, jau bankų solidarumo mokestis kai kuriuos investuotojus galėjo pristabdyti, o jeigu atsirastų dar vienas mokestis, skirtas konkrečiam sektoriui, juos gal net atbaidytų.
„Ką pagalvos verslai, užsienio investuotojai? Jeigu kažkokiems sektoriams dabar yra skiriamas didesnis dėmesys, tai ką gali žinoti, į kokį sektorių dėmesys bus kreipiamas po metų, dvejų ar trejų? O investuotojai juk žiūri bent penkerius metus į priekį, stebi verslo aplinkos stabilumą, ryšį su šalies valdžia, jos pažadų laikymąsi, o to stabilumo dabar neturime, tai teršia investicinę aplinką, verčia sunerimti“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Primename, kad šią savaitę Finansų ministerija pristatė siūlymą Gynybos fondo sprendimų paketą papildyti nauja Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašu draudimo sutartims.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, nors Lietuvoje dar nėra, daugelyje Europos šalių toks mokestis jau taikomas. Tokio mokesčio mediana užsienio valstybėse siekia 9–10 proc.
Šis sprendimas, Finansų ministerijos skaičiavimu, leistų sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
