Anksčiau nei įprasta užplūdusi vasariška šiluma į maisto racioną grąžino lietuvių pamėgtus šaltibarščius. Pastarųjų jau galima rasti ir kavinėse. Patyrinėjus, kaip skiriasi šaltibarščių kainos skirtingose vietose, galima išvysti plačią skaičių amplitudę.
Pasirinkus 7 ne pačius brangiausius Vilniaus restoranus, išvystame kainas, siekiančias nuo 3,8 iki 5,9 eur. už porciją.
Tiesa, lyginant kainas Kaune, galima pastebėti, jog to paties restorano šaltibarščių kaina šiame mieste ir sostinėje – nevienoda. Jei Vilniaus restorane porcija kainuotų 5,9 eur., tai tame pačiame restorane Kaune – 4,9 eur. Tačiau nesudėtinga surasti ir 6 eur. kainuojančių šaltibarščių.
Smalsumo dėlei paskaičiavome, kiek gi kainuotų šaltibarščių porcija gaminantis namuose. Štai ingredientų kainos:
Šviežios bulvės (0,86 kg) – 1,54 eur.
Ilgavaisis agurkas – 0,89 eur.
Svogūnų laiškai ir krapai – 1,49 eur.
Šaltibarščių kefyras – 1,39 eur.
Rokiškio naminis rūgpienis – 2,19 eur.
Marinuoti burokėliai obuolių sultyse (2 vnt.) – 2,38 eur.
Kiaušiniai (4 vnt.) – 0,7 eur.
Naudojant aukščiau paminėtus produktus, šaltibarščių užtektų 7 asmenims. Taigi, porcijos kaina – 1,5 eur. Kas gi sudaro likusią restoranuose prašomos kainos dalį?
Tokios porcijos – juokingos
Kainų stebėjimo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pačios šaltibarščių porcijos restoranuose ne visada būna pakankamos.
„Valgiau šaltibarščius vienoje iš Vilniaus kavinių, išsirinkau ne pačią brangiausią vietą. Porcija mažytė, majonezinio poskonio – net nežinau, kodėl, paprastai neturėtų būti to majonezo. Nei burokėlių ten per daug, nei kiaušinio, bulvių irgi padėta tik dėl vaizdo. Nuo tokio kiekio tikrai nepavalgytum. Namuose – ir skaniau, ir kokybiškiau, ir už mažesnę kainą“, – patirtimi pasidalijo A.Vizickas.
Pastebima, jog dažnas šiais laikais renkasi valgyti namuose vien dėl restoranuose nustatomų kainų. Tiesa, yra ir tokių, kurie įkainių nepaiso ir norėdami pasilepinti restoranų nevengia.
„Lietuvoje trubūt labiau bandoma žaisti ne per tai, kad būtų pamaitintas didesnis kiekis žmonių, o nuo kiekvienos porcijos uždirbant kiek įmanoma daugiau. Nes restoranai turi išgyventi čia ir dabar – yra nuomos kaina, personalas, kuris labai dažnu atveju būna nelojalus, nes gauna mažus atlyginimus. Gaunasi užburtas ratas, kuriame verslas ir laviruoja, norėdamas uždirbti“, – pastebi pricer.lt vadovas.
Teigiama, jog maitinimo sektorius šiuo metu pateko į specifinę situaciją.
„Jie labai stipriai nukentėjo per COVID-19 pandemiją. Nors buvo dalinama parama, žmonės tiesiog nesimaitino ir metus ar pora restoranai buvo be pajamų. Buvo daromos lengvatos, mažinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), bet jie tiesiai pasakė, kad tas PVM bus ne vartotojams, o būtent restoranams, siekiant atstatyti savo finansinius pajėgumus.
Dabar ta PVM lengvata yra atšaukta ir kainos šiek tiek pasikeitė į aukštesnę pusę, bent jau ką girdėjau iš mokyklų, senelių namų – jiems tai iškart pasijuto. Kaip yra su miesto kavinėmis, negaliu pasakyti“, – situaciją apžvelgė A.Vizickas.
Pastarojo teigimu, restoranams vienu iš skaudžiausių smūgių tapo darbo užmokesčio augimas – esą verslininkai įprastai linkę mokėti mažiau ir skatinti darbuotojus užsidirbti iš arbatpinigių.
„Kuo brangesnė kaina tokios darbo jėgos, tuo labiau didėja rizika, kad restoranams neužteks – riziką bandoma minimizuoti per patiekalų kainas ar gudraujant atsiskaitymo sistemoje. Čia mano pamąstymai, gal kokie rimti verslininkai, sąžiningai dirbantys, sakys, kad taip nedaro“, – svarstė A.Vizickas.
Brangiausia žaliava – darbo užmokestis
Tuo metu restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sako, jog nustatant patiekalų kainas darbo užmokesčio augimas turi itin didelę įtaką.
„Brangiausia žaliava Lietuvoje yra darbo užmokestis, kuris trečius metus iš eilės auga dviženkliais skaičiais. Tai ir sudaro pačią didžiausią savikainą – iki 40 proc. nuo pardavimų. Pačios žaliavos sudarys mažiau negu 30 proc.
O ir mokesčiai dideli – iš to tos kainos ir susideda. Taip pat įeina patalpų nuoma, komunalinės paslaugos. Tai restoranams, norint būti pelningais, yra iššūkis“, – sako G.Balnis.
Anot pastarojo, jei praėjusiais metais patiekalų kainos buvo keliamos dėl infliacijos, tai šiemet pasijuto PVM lengvatos panaikinimas – tai jau atsispindi ir klientų elgsenoje, mat vartojimas sumažėjo dešimtadaliu.
Tuo metu kalbėdamas apie šaltibarščių kainas „Amber food“ grupės restoranuose, G.Balnis sako, jog šios gali siekti ir 4,5 (su nuolaidų kortele – 3,83 eur.), ir 8 eur., priklausomai nuo restorano lygio ir lokacijos. O kainų skirtumų esą galima įžvelgti didžiuosius miestus lyginant su mažaisiais arba esančiais pajūry.
„Kartais girdžiu, kad ten moka darbuotojams daugiau negu jie gauna, tarkim, Norvegijoje, kur yra brangiausia Europos šalis. Tai ten tos kainos ir yra tokios didelės“, – situaciją pajūry įvardijo verslininkas.
O analizuojant porcijų dydžius atkreipiamas dėmesys, jog patys šaltibarščiai – pakankamai soti sriuba.
„Yra ir žmogiškasis faktorius, jei kažkas neįdeda pakankamai. Bet iš esmės, tai yra lietuviškas nacionalinis patiekalas – kaip mes įsivaizduojame cepelinų dydžius, taip ir čia yra klasika. Jei klasikinė porcija ir dar prie garnyro yra pateikiamos bulvės, tai moterims dažnai užtenka vien tik sriubos pietų metu. Vyrai dažniau ima ir sriubą, ir antrą patiekalą“, – teigė pašnekovas.
