Vilnietis Vladislavas pasidalino savo istorija, kaip jis su žmona iškart po vestuvių ėmė svajoti apie nuosavą būstą.
Kaip ir daugelis kitų jaunų šeimų, pirmiausia jie pradėjo žvalgyti po naujos statybos projektus, tačiau po neilgų paieškų teko nusivilti – dauguma butų neatitiko nei lūkesčių, nei poreikių.
Anot pašnekovo, didžioji dalis naujų butų negalėjo pasiūlyti nei geros infrastruktūros, nei geros kaimynystės.
„Nuvylė ir parkavimo vietų trūkumas, žalių erdvių, darželių, parduotuvių ir mokyklų ribotas pasiekiamumas bei išdėstymas.
Naujos statybos būstų išplanavimas taip pat nekėlė džiugesio: neapleido jausmas, kad vystytojams rūpėjo tik kuo greičiau pastatyti objektą, o apie gyventojų patogumus ir komfortą niekas negalvojo.
Ypač užkliuvo 60-70 kv. metrų butai, kuriuose tilpo tik vienas didelis pereinamasis kambarys ir miegamasis, esantis prie pat virtuvės.
Jokio prieškambario, jokios uždaresnės erdvės! Mums norėjosi turėti atskiras tyliasias zonas, nutolusias nuo pagrindinių erdvių, didelę atskirą svetainę bei virtuvę.
Nuvylė ir statybos kokybė. Buvo akivaizdu, ir tai ypač matėsi butuose su daline apdaila, kad statyba buvo vykdoma mėginant sutaupyti kiekvieną centą, o galutinio produkto kaina visiškai neatitiko statinio kokybės“, – piktinasi vyras.
Neradusi tinkamo varianto, pora ėmė žvalgytis po senesnės statybos namus.
Po neilgų paieškų jie surado 1983 metų statybos monolitinį namą su išskirtinio išplanavimo, 72 kv. metrų ploto, trijų kambarių butais vaizdingoje vietoje.
Namas jau buvo įtrauktas į renovacijos planus, visi trūkumai buvo aiškiai matomi, todėl naujakuriai jokių nemalonių siuprizų ateityje jau nesitikėjo sulaukti.
Vladislavas sako, jog būsto kaina prilygo naujos statybos, 55 kv. metrų, dviejų kambarių butui su daline apdaila Perkūnkiemio rajone.
Viską darė savarankiškai
Ilgai nesvarsčiusi šeima įsigijo būstą ir iškart nutarė daryti kapitalinį remontą bei šiek tiek patobulinti buto išplanavimą.
Turėdami supratimą apie statybą, elektrą, santechniką ir kitus darbus, jie nusprendė viską atlikti savomis rankomis.
Taip pat atsisakė ir dizainerio paslaugų – kiekvieną interjero detalę, išdėstymą, spalvas bei baldus susiprojektavo patys, atsižvelgdami į savo poreikius.
„Darbai prasidėjo nuo dokumentų, kurie yra privalomi darant kapitalinį būsto remontą.
Gautas savivaldybės leidimas, surinkti kaimynų parašai, parengtas kapitalinio remonto projektas su detaliu sienų išplanavimu, atlikta nepriklausoma ekspertizė projekto patikrinimui ir patvirtinimui bei visi būsimi darbai suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Buvo samdomi atestuoti konstruktoriai tik projektui parengti. Kitus darbus ir derinimus mes atlikome savarankiškai. Viskas užtruko apie 4–5 mėnesius ir kainavo apie 250 eurų“, – apie darbų pradžią kalba vyras.
Vėlesni darbai buvo suskirstyti etapais. Pirmiausiai buvo demontuoti visi seni baldai, išvalytos sienos, atlikti nedideli perplanavimo darbai: nugriautos kai kurios pertvaros, išpjautos dekoratyvinės angos.
Taip pat ištraukta sena elektros instaliacija ir visame bute sudėti nauji elektros laidai, pastatyta automatinių saugiklių dėžė su zonų paskirstymu bei nuotekų rėlėmis.
Pasak vilniečio, pirktos tik kokybiškos medžiagos, todėl visa instaliacija kainavo apie 540 eurų.
Tuomet reikėjo atlikti santechnikos darbus. Buvo pakeisti bute esantys vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynai. Šiltuoju sezonu užsakyti nauji langai, įstiklinti balkonai.
„Langus mes sumontavome irgi patys savarankiškai, nes langų gamintojo montavimo kokybė visiškai neatitiko būtinųjų reikalavimų – meistrai norėjo montuoti tik su paprasčiausiomis poliuretaninėmis putomis, be garso izoliacinių ir difuzinių juostų, o pareikalavus kainą pateikė tokią, kad supirkus visas kokybiškas belgiškas medžiagas darbams atlikti sutaupyta suma sudarė apie 380 eurų, o visų langų kaina buvo apie 1000 eurų“, – aiškina vyras.
Po langų montavimo prasidėjo balkonų šiltinimo etapas. Kadangi buvo žinoma apie namo renovacijos planus, pakako padaryti specialius karkasus ir apšiltinti sienas, lubas bei grindis 10-15 cm akmens vata, kad šilumos nuostoliai būtų minimalūs.
Anot pašnekovo, tai itin pasiteisino: net šalčiausiomis žiemos dienomis šildymas įjungiamas minimaliai, o šildymo išlaidos kartu su gyvatuko mokesčiu 72 kv. metrų būstui tesiekia 28 eurus per mėnesį.
Kadangi namas senas, natūralu, kad sienos buvo nelygios. Dėl to jos buvo tinkuojamos, vėliau glaistomos. Išlyginus sienas, imtasi lubų, o vėliau vyko plytelių klijavimas virtuvės, prieškambario ir vonios bei tualeto patalpose.
Visos buto sienos buvo tapetuojamos, taip patalpos tapo jaukios, šiltų spalvų, su akcentinėmis sienomis bei minimaliais dekoro elementais.
Grindims šeima pasirinko laminatą, o vidaus duris teko daryti pagal užsakymą, nes angų matmenys buvo nestandartiniai. Vladislavas teigia, kad norimo dizaino su specialiu stiklu nepavyko rasti, todėl viską teko gamintis individualiai.
Visi baldai – nestandartiniai
„Atėjus laikui baldams, buvo nuspręsta, kad jokie standartiniai baldai netiks. Viską reikėjo daryti individualiai, užpildant kiekvieną centimetrą ir suteikiant būstui jaukumo bei užbaigtumo pojūtį.
Kadangi visas remontas buvo vykdomas tik vakarais po darbų ir savaitgaliais, jis labai užsitęsė. Dėl šios priežasties iš pradžių buvo nuspręsta baldus patikėti į profesionalių baldininkų rankas.
Po ilgų ieškojimų mes radome baldininkus, kurie sutiko pagaminti mūsų iki mažiausių detalių apgalvotus baldus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad norimų baldų projektai gerokai per sudėtingi, ypač virtuvės.
Didelę patirtį turintys baldininkai per tą patį laiką galėjo suprojektuoti ir pagaminti tris standartinius virtuvės komplektus, o čia reikia vargti su sudėtingu projektu, kuris turi begalę niuansų ir kiekviename žingsnyje reikia ieškoti įgyvendinimo sprendimų. Prasidėjo vėlavimai, neužbaigimai. Todėl mes tiesiog pasiėmėme pagamintas detales, pabaigėme įgyvendinti kai kuriuos sugalvotus sprendimus ir viską susimontavome patys.
Kitus baldus jau projektavome savarankiškai nuo pat pradžių: apskaičiavome, nubraižėme brėžinius, suradome įmonę, kuri pagal pateiktus brėžinius išpjovė tik plokštes. Visą montavimą atlikome savo jėgomis. Kainavo tik medžiagos, todėl pavyko sutaupyti apie 9000 eurų“, – apie remonto procesą pasakoja vilnietis.
Jis taip pat sako, kad vieną kartą vaikščiodami po prekybos centrą vienoje drabužių parduotuvėje pamatė gražų suoliuką, kuris turėjo idealiai tikti į prieškambarį.
Paklausę administratorės sužinojo, kad parduotuvėje esantys baldau yra autoriniai, kurti būtent konkrečiai parduotuvei, todėl tokių nusipirkti niekur nepavyks.
Tačiau Vladislavo tai nesustabdė – kitą dieną jis atvyko į tą pačią parduotuvę, išsimatavo tai, ko jam reikėjo, nubraižė brėžinį ir pasigamino sau analogišką suoliuką, kuris tekainavo apie 70 eurų.
„Visame bute nėra nė vieno standartinio baldo, viskas padaryta individualiai ir priderinta prie esamo išplanavimo. 95 proc. darbų buvo atlikta savarankiškai.
Sutaupyti pinigai skirti brangesnėms ir kokybiškesnėms medžiagoms bei buitinei technikai įsigyti.
Visas kapitalinis buto remontas kainavo apie 12 500 eurų, neskaičiuojant sugaišto laiko. Tačiau galutinis rezultatas viską atperka“, – užbaigtu remontu džiaugiasi lietuvis.
Kapitalinio buto remonto rezultatas
