Didžiausia problema ne ta, kad žmonės žiūri rusišką televiziją, o ta, jog jie žiūri išskirtinai tik ją, be jokios kitos alternatyvos, sako Visagine jau kelerius metus gyvenanti komunikacijos specialistė Glorija Šeider.
Po pirmojo prezidento rinkimų turo, kai paaiškėjo, kad penktąją vietą išplėšė ir daugiau nei 7 proc. rinkėjų palaikymo sulaukė prieštaringai vertinamas ir prorusiškais pareiškimais pagarsėti spėjęs gydytojas Eduardas Vaitkus, pradėta diskutuoti, ką daryti su dviem regionais, kuriuose šis kandidatas pasirodė geriausiai – tai Visaginas ir Šalčininkai.
Šios savivaldybės jau ne vienerius metus laikomos tam tikru skauduliu, kur dominuoja rusakalbiai, neretai sunkiai besiintegruojantys į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.
Tiek dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Ingrida Šimonytė vieningai sutiko, kad po tokio dalies rinkėjų verdikto reikia pasidaryti išvadas, tačiau abu šalies lyderiai pabrėžė, kad tai – bendra, o ne kažkurios vienos iš valdžios šakų užduotis.
Prieš kelerius metus politikos mokslų specialybę įgijusi ir iš Ignalinos rajono į Visaginą persikėlusi G.Šeider sako, kad problemų šioje savivaldybėje tikrai yra, tačiau prie jų sprendimo prisidėtų tiesiog parodytas valdžios dėmesys – pasak jos, iš pradžių užtektų tiesiog Visaginą dažniau aplankyti.
Tiesa, ji pati piešia optimistinį šio miesto vaizdą – G.Šeider manymu, Visaginą vis dažniau atranda jauni žmonės, kurie ateityje gali pakeisti jo dažnai prorusišku vadinamą veidą.
Kas į priekį išstūmė E.Vaitkų?
Antradienį komentuodama pirmojo turo prezidento rinkimų rezultatus Visagine gyvenanti komunikacijos specialistė prisipažino, kad toks didžiulis taikos su Rusija ir Baltarusija siekiančio E.Vaitkaus palaikymas ją ne tiek nustebino, kiek nuvylė. Tačiau G.Šeider turi atsakymą, kodėl taip galėjo nutikti.
„Suprantu, kad pas mus vis dar yra gyvas laikraštis, turime daug senyvo amžiaus žmonių, kurie kalba tik rusų kalba. Aš suprantu, kokia informacija juos pasiekia ir kad jie tikrai mažiau domisi, nežiūri debatų ir greičiausiai yra paveikti propagandos“, – svarstė visaginietė.
Pasak G.Šeider, paties E.Vaitkaus rinkiminė kampanija Visagine buvo gerokai ryškesnė nei kito vadinamojo „antisisteminio“ kandidato – Igno Vėgėlės.
E.Vaitkaus rinkiminis laikraštis rusų kalba prieš pirmąjį turą pasiekė bene visus šio miesto gyventojus.
„Greičiausiai E.Vaitkus Visagine komunikavo garsiau. Suveikė tas laikraštis, kuris pasiekė greičiausiai kiekvieną butą, mane irgi pasiekė, o iš kitų kandidatų aš jokios informacijos neturėjau – juo labiau, informacijos rusų kalba“, – aiškino komunikacijos specialistė, pridūrusi, kad laikraštyje mirgėjo žodžiai apie taiką su Lietuvai nedraugiškomis valstybėmis.
Tiesa, G.Šeider teigė paties E.Vaitkaus Visagine nė karto nemačiusi, ir negirdėjusi, kad kandidatas čia būtų apsilankęs.
„Kiek žinau, ir Šalčininkuose jis net nebuvo. Aišku, aš džiaugiuosi, kad balsai pasiskirstė įvairiai – nors E.Vaitkus surinko daugiausiai, bet ne toks didelis atotrūkis buvo nuo G.Nausėdos. Tai geroji žinia.
Dar pasižiūrėjau, kad rinkėjų aktyvumas Visagine taip pat auga, nes turėjome ir tokią problemą. Tai čia vaizdas optimistiškesnis, nes greičiausiai keičiasi kartos, žmonės daugiau įsitraukia, domisi“, – sakė visaginietė.
Užtektų dažniau atvažiuoti
Visgi, G.Šeider teigimu, Rusijos ar Baltarusijos tema nemažai daliai miesto gyventojų yra gana jautri – šiose šalyse jie turi artimųjų, su kuriais norėtų bendrauti daugiau.
„Jie norėtų stebuklingo mygtuko ar stebuklingos asmenybės, kuri savo teiginiais ar kažkuo kitu pasiektų tą taiką, bet mes turime suprasti, kad šiuo metu tai nėra įmanoma. Bet tas asmeninis ryšys yra labai svarbus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Visagino savivaldybėje šiuo metu dirbanti G.Šeider aiškino, kad vietos specialistai bando žmones informuoti kuo plačiau, stengiasi daugiau komunikuoti ir lietuvių kalba.
Paklausta, ar šio miesto gyventojai jaučiasi engiami, ji tikino, kad greičiau dalis žmonių jaučiasi tiesiog negirdimi, todėl rinkimų dieną ir tapo savotiškais „protesto balsais“.
Pašnekovė pripažįsta, kad problemas labai pagilina informacinis srautas, kai naujienų visaginiečiai ieško rusiškuose šaltiniuose.
„Sunku objektyviai įvertinti, kiek žmonių iš tiesų žiūri rusišką televiziją, bet didžiausia bėda ne ta, kad jie žiūri tą televiziją, bet ta, kad jie žiūri tik ją ir neturi jokios alternatyvios informacijos.
Dabar juos pasiekia informacija iš vienos pusės, tai žmonės tiesiog izoliuojasi, teisybę mato tik ten“, – svarstė G.Šeider.
Pasak jos, Visaginą po truputį pakeisti galėtų didesnis dėmesys iš centrinės valdžios atstovų, kad žmonės tiesiog matytų, jog jais kažkas rūpinasi.
„Apskritai regionams reikia dėmesio, reikia pinigų, lygiavertiško gyvenimo, nes turime planų, turime specialistus, kurie gali daugiau, ir būtų šaunu, jeigu tas valdžios centras dažniau atvažiuotų, pasikalbėtų.
Pritariu, kad dėmesio tikrai reikia, kandidatai galėjo dažniau jį parodyti, bet greičiausiai čia nematė savo rinkėjo ir neapsimokėjo čia vykti“, – vertino visaginietė.
Tačiau G.Šeider vilties nepraranda – ji įsitikinusi, kad Visaginas iš įvairių vyraujančių stereotipų galiausiai išbris.
„Ne veltui čia atvažiavau dirbti, informuoti visus, kokie mes esame žali, kaip atsinaujiname, dalyvaujame įvairiuose projektuose. Sutinku savo kolegas, buvusius kursiokus, kurie taip pat baigė politikos mokslus ir atvažiuoja čia.
Žmonės čia nusiperka butus, džiaugiasi pušimis. Man atrodo, mes turime labai gražią ateitį ir dabartį. Aišku, yra niuansų, bet nėra viskas taip blogai“, – įsitikinusi komunikacijos specialistė.
Šaltinis: lrytas.lt
