Pasaulyje yra dar daug nežinomų ir paslaptingų dalykų. Yra dalykų, kurių mokslas negali paaiškinti ir pavadinti kitaip nei magija ar dieviškasis tikslas. Būtent apie tai papasakosime šiame straipsnyje.
Be abejo, gyvename nuostabiame pasaulyje, kuriame yra daug įdomių dalykų, kurių mokslas dar negali paaiškinti.
Toliau pateikiamos ne paprastos legendos ir pasakojimai, o nenuginčijami faktai ir procesai, kurių mokslas nesugebėjo iki šiol paaiškinti.
Miegas
Mokslininkai gerai žino, jog mums ir daugeliui planetos gyvūnų reikia miego, kad pailsėtume, iš naujo įjungtume smegenis ir išvalytume greitąją savo atmintį.
Tačiau jie nesupranta, kodėl būtina visiškai išjungti motorinę sistemą ir priversti kūną nieko nedaryti. Kodėl kai kurie gyvūnai gali išsiversti be miego, o žmonės – ne?
Į šį paprastą klausimą niekada nebuvo rasta jokio logiško atsakymo. Labai norėtume suprasti, kodėl kiekvieną naktį užmiegame, tačiau iki šiol nepavyko rasti aiškaus atsakymo į šį klausimą.
„Didžiosios tylos“ fenomenas
Kad ir kiek mokslininkai bandė rasti nežemišką gyvybę, jiems nepavyko. Kalbame ne apie kokią nors nenaudingą bakteriją, o apie protingą gyvybę. Visatos skersmuo – daugiau nei 92 milijardai šviesmečių.
Palyginimui, mūsų Paukščių tako galaktika yra 100 000 šviesmečių skersmens.
Atsižvelgdami į Visatos dydį ir didžiulį planetų, galinčių būti tinkamomis gyvybei vystytis skaičių, galime daryti prielaidą, kad kažkur Visatoje turi būti išsivysčiusi civilizacija, tačiau mes jos vis dar nematome.
Daugelis sakytų, kad mums paprasčiausiai trūksta žinių ir prietaisų tikslumo, tačiau tai netiesa.
Išsivysčiusią civilizaciją mūsų prietaisai tikrai pastebėtų, net jei ji būtų gana toli. Yra tik spėlionių ir teorijų, kas gali sukelti „didžiosios tylos“ reiškinį.
Vieni mano, kad esame unikalūs dėl susiklosčiusių aplinkybių, kiti – kad visos išsivysčiusios civilizacijos susiduria su tam tikra problema, kuri lemia neišvengiamą jų išnykimą.
Kad ir kaip ten būtų, galutinio atsakymo į šį klausimą dar nėra.
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Mokslininkai apskaičiavo apytikslę gyvybės atsiradimo tikimybę ir priėjo prie išvados, kad jūsų ir manęs paprasčiausiai neturėtų būti šioje žemėje.
Tai, ką matome aplink save, yra ne tik stebuklas. Tokios gyvybės tikimybė yra tokia maža, kad net ir didžiausias ateistas galėtų patikėti Dievu arba magija ar aukštesniu tikslu.
Tačiau net jei manytume, kad Visatoje yra ne viena planeta, kurioje tokios palankios sąlygos, mokslininkai negali rasti nuoseklaus atsakymo į klausimą, kaip būtent gyvybė atsirado tokia, kokią ją mes dabar matome.
Čia mokslininkai negali suprasti, kaip atsirado pirmasis daugintis galintis mikroorganizmas. Visa tai susiję su replikatoriaus sąvoka.
Replikatorius yra pirmasis ir mažiausias gyvybės elementas. Tai molekulė, galinti daugintis. Tik atsiradus šiai molekulei pradeda veikti evoliucijos mechanizmai.
Dabar kyla klausimas: iš kur atsirado pirmasis replikatorius Žemėje? Atsakymas aiškus – tai buvo atsitiktinis įvykis.
Mokslininkai ieško paprasčiausių kombinacijų, iš kurių atsitiktinai atsirastų replikatorius, tačiau net ir paprasčiausios kombinacijos yra tokios sudėtingos, kad tikimybė, jog atsitiktinai atsiras minimali gyvybės ląstelė, yra ne tik siaubingai maža, bet ir beveik neįmanoma – 1 iš 10 ir 1018 laipsniu.
Padalykite 1 iš skaičiaus su 1018 nulių ir gausite gyvybės tikimybę. Pasirodo, kad gyvenimą Žemėje pavadinti atsitiktinumu būtų labai sunku.
Tamsioji medžiaga
Čia vėlgi galima ginčytis dėl nesuvokiamo Visatos sudėtingumo, kaip tai daro mokslininkai.
Remiantis skaičiavimais ir stebėjimais, galaktikos (įskaitant ir mūsų Paukščių taką) neturėtų judėti taip, kaip mes jas stebime.
Modeliavimas ir skaičiavimai rodo, kad be matomos materijos, kurią esame įpratę matyti, turi egzistuoti ir nematoma materija.
Ji vadinama tamsiąja materija, t. y. nežinoma ir nematoma. Ji tam tikru būdu sąveikauja su įprasta materija, tačiau yra visiškai skaidri ir plika akimi nepastebima.
Mokslininkai beveik įsitikinę, kad ši nematoma medžiaga egzistuoja, tačiau negali tiksliai išsiaiškinti, kaip ji atsirado ir kas tai yra.
Bandymai aptikti tamsiosios medžiagos daleles iki šiol nebuvo sėkmingi, nors, konservatyviais ekspertų vertinimais, tamsiosios medžiagos dalelių Visatoje yra penkis kartus daugiau nei įprastos medžiagos.
