Ištekėjau 19-os, dėl šios santuokos man net teko pakeisti aukštąją mokyklą, juk mano vyras Algis ten dirbo dėstytoju.
Dabar aš suprantu, kad santykiai tarp 19-metės merginos ir 44 metų vyro vargu ar galėjo privesti prie ko nors gero, bet tada aš buvau įsimylėjusi iki ausų.
Iš pradžių mūsų santykiuose viskas buvo puiku.
Algis nešiojo mane ant rankų, mes dažnai važiuodavome poilsiauti, vaikštinėdavome, net į klubus eidavome mažiausiai kartą per savaitę, bet paskui jis virto namisėda.
Tuo pat metu aš pasidariau kažkokia ne tokia, mano blynai neskanūs, buityje aš nelabai, na ir taip toliau.
Vieną „gražią“ dieną man atsibodo jo kaltinimai.
Aš išsikrausčiau iš jo buto ir laikinai apsistojau pas mamą.
Po kurio laiko, atėjus gegužei, ji išvyko į sodą, kur praleisdavo laiką iki spalio.
Kartą nusprendžiau nuvažiuoti pas ją į svečius neįspėjusi ir ką aš pamačiau už stalo?
Teisingai, mano mieląjį Algiuką, kuris patenkintu snukiu kapojo mamos blynus ir užgėrė juos arbata.
Spalį mes su Algiu išsiskyrėme, o mano mama persikėlė gyventi pas jį.
Iš pradžių ji bandė pataisyti santykius su manimi, bet aš buvau pernelyg pikta ant jos.
Dabar mes susiskambiname kartą per mėnesį, bet niekada nesimatome.
Nuo tų įvykių praėjo jau beveik 4 metai, bet aš iki šiol negaliu atleisti mamai.
Žinau, kad senų seniausiai reikėjo susitaikyti ir gyventi toliau, bet nežinau, kaip tai padaryti.
Kas nors susidūrė su panašia situacija? Patarkite, ką daryti…