Susitinka du pasiturintys draugai, kalbasi pačiomis įvairiausiomis temomis, kai vienas nusprendė paprašyti pagalbos:
– Klausyk, Viktorai, turiu vieną tokią bėdą. Gal galėtum padėti?
– Kas per bėda? Pinigų gal reikia? Jokių problemų…
– Ne… Supranti, mano sūnus visai neseniai baigė vidurinę mokyklą ir dabar nei dirba, nei mokosi… Sėdi man ant sprando… Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš – dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
– Jokių problemų… Tegul ateina pas mane kiekvieną pirmadienį, mokėsiu po 2000 eurų į mėnesį.
– Ne, ne tai, Viktorai. Aš noriu, kad jis normaliai taip padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų. Tegul praeina tokį pat kelią, kaip man kadaise teko praeiti.
– Nu, jeigu jau taip nori, tai tegul jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 3000 eurų į mėnesį. Ar tinka taip?
– Paklausyk, Viktorai, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 17 ir gautų po 600 eurų į mėnesį…
– Nu, tada sunkiai… Matai, tokį darbą norint gauti reikia aukštąjį baigti…
