Rusija slapta papirkinėja kraštutinių dešiniųjų politikus visoje Europoje. Europos žvalgyba ypač atkreipė dėmesį į rusų veiksmus Čekijoje, kur prieš metus vieno artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų bendražygis atidarė prokremlišką žiniasklaidos priemonę „Europos balsas“.
Pasak laikraščio „The Washington Post“, Čekijos valdžios institucijos atliko išsamų tyrimą ir uždarė rusišką svetainę, pavadinusios ją Rusijos propagandos operacija. Tačiau byla nesibaigė tik Čekijoje – tyrimas greitai išplito į kitas šalis, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją ir Prancūziją. Teisėsaugos pareigūnai priėjo prie išvados, kad „Europos balsas“ yra kur kas daugiau nei tik prorusiška žiniasklaida.
„Ši organizacija buvo naudojama pervesti šimtus tūkstančių eurų – iki 1 mln. eurų per mėnesį – dešimtims kraštutinių dešiniųjų politikų daugiau nei penkiose šalyse, kad Vakarų žiniasklaidoje skleistų Kremliaus propagandą, kuri sėtų susiskaldymą Europoje ir stiprintų prorusiškų kandidatų pozicijas šią savaitę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose“, – rašo leidinys, cituodamas įvairių valstybių žvalgybos atstovus.
Pareigūnai šią operaciją apibūdino kaip vieną didžiausių, kurių Kremlius ėmėsi Europoje, siekdamas pakirsti paramą Ukrainai ir suskaldyti transatlantinį aljansą. Tarp ankstesnių slaptų Kremliaus veiksmų – bandymas suvienyti kraštutinius dešiniuosius ir kraštutinius kairiuosius Vokietijoje, vidaus nesutarimų kurstymas Prancūzijoje ir sabotažas Lenkijoje.
Europos žvalgybos agentūros gauti ir „The Washington Post“ peržiūrėti Kremliaus vidaus dokumentai rodo, kad „Europos balsas“ buvo Kremliaus sukurtos įtakos kampanijos, glaudžiai koordinuojamos su Viktoru Medvedčuku, V.Putino sąjungininku, vadovavusiu promaskvietiškai opozicinei partijai Ukrainoje prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, dalis.
Vėliau šiam planui vadovavo V.Medvedčuko atstovas, kuris, kaip rodo kiti dokumentai, glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos federalinės saugumo tarnybos padaliniu, vadinamu Penktąja Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) tarnyba.
Čekijos vidaus saugumo tarnybos vadovas Milalas Koudelka sakė, kad operacija „Europos balsas“ taip pat buvo bandymas į Europos Parlamentą atvesti daugiau prorusiškų deputatų. Pasak jo, „buvo parengtas planas, pagal kurį žmonės Europos Parlamente vykdys klasikinį šnipinėjimą“ Rusijos naudai.
Ne tik Čekija: į bylą įtraukti ir Vokietijos politikai
Čekijoje tyrimo metu buvo atliktos kratos kraštutinių dešiniųjų olandų europarlamentaro padėjėjo ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderio ir šios partijos kandidato Nr. 2 į Europos Parlamentą Petro Bystrono namuose ir biuruose.
Jis buvo vienas iš aršių Vakarų ginklų siuntimo į Ukrainą priešininkų ir pasisakė už sankcijų Rusijai panaikinimą. Viename iš įrašų, rastų per kratas, girdėti, kaip P.Bystronas skundžiasi „Europos balso“ darbuotojui dėl sunkumų gabenant dešimtis tūkstančių grynųjų pinigų į jo namus Maljorkoje, laikraščiui „The Washington Post“ sakė trys aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnai.
Tačiau P.Bystronas nebuvo tik „pasyvus asmuo, kuris gaudavo pinigus“, jis aktyviai dalyvavo pritraukiant kitus politinius veikėjus į projektą „Europos balsas“.
„Europos saugumo tarnybos toliau tiria dešimčių kitų kraštutinių dešiniųjų politikų, įskaitant Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų politikus, taip pat šešių kitų AfD veikėjų, įskaitant politikus ir parlamento padėjėjus, vaidmenį „Europos balso“ tinkle. Belgijos valdžios institucijos taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį tyrime, nes pagrindiniai „VoE“ susitikimai su politikais vyko kitose Europos šalyse, įskaitant Briuselį“, – pažymi „The Washington Post“.
Tuo pat metu Čekijos žvalgybos tarnybos išlieka budrios.
„Mes sustabdėme [operaciją „Europos balsas"] ir aš labai didžiuojuosi savo tarnyba“, – sakė Milalas Koudelka.
Tačiau nerimaujama, kad kiti tinklai gali veikti kitose Europos šalyse.
„Ši kova niekada nesibaigs“, – pridūrė Čekijos pareigūnas.
Vykdo sabotažą
Rusijos Federacija jau kelerius metus vykdo sabotažą Europoje, siekdama sumažinti paramą Ukrainai šiame bloke.
Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Europos tyrėjai vis dažniau įžvelgia Rusijos pėdsakus tariamo sabotažo veiksmuose strateginiuose infrastruktūros objektuose, tačiau negali imtis reikiamų priemonių.
Kartu vis sunkiau numatyti galimas atakas iš Maskvos. Pastaraisiais metais Kremlius vis dažniau kreipiasi į civilinius ir komercinius teismus, kad šie tikrintų ir galimai atakuotų svarbią infrastruktūrą.
Agentūra „Bloomberg“ anksčiau rašė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba greičiausiai stovi už vis akivaizdesnių, dažnesnių ir labiau koordinuotų incidentų Europoje.
Šaltinis: 15min