Tai yra todėl, kad burna yra sujungta su kvėpavimo ir virškinimo sistema, todėl daugelis mikrobų gali patekti per burną ir būti perduodami į kitą kūno dalį. Todėl labai svarbu laikyti burną švarią visą dieną ir atkreipti dėmesį į smulkias detales.
Nenaudokite per didelio spaudimo valydami dantis.
Kiekvieno žmogaus dantenos turėtų būti rožinės ir tvirtos, jei jos yra visiškai sveikos. Tačiau kai kurie žmonės patiria ištinusias dantenas, kurios dažnai kraujuoja arba netgi pradeda atsitraukti. Jei jūsų dantenos atsitraukia, tai pastebėsite, nes jūsų dantys atrodys ilgesni nei įprastai.
Vienas pagrindinių šios problemos priežasčių gali būti tai, kad valote dantis per stipriai ir naudojate šepetėlį su kietais šereliais. Dantų gydytojų rekomendacija yra valyti dantis su švelniais šereliais ir apvaliais judesiais. Nereikėtų taikyti per didelio spaudimo, kad apsaugotumėte dantis nuo nusidėvėjimo.
Nepamirškite išvalyti liežuvio.
Praleisti liežuvio valymą gali reikšti, kad visos bakterijos, kurios susikaupia ant jo, turės galimybę daugintis. Tokiu atveju galite pradėti patirti blogą kvapą, negalėti skonis maisto, dantenų ligas ir netgi mielių infekcijas. Todėl labai svarbu pradėti naudoti liežuvio grandiklį, nes jis yra daug patogesnis nei įprastas dantų šepetėlis.
Jei naudojate dantų šepetėlį, pirmiausia turėtumėte išskalauti burną šiltu vandeniu. Pradėkite nuo liežuvio galo ir būkite labai švelnūs, nesiliesti prie dantenų ar dantų. Pabaigus, vėl išskalaukite burną, kad atsikratytumėte laisvų bakterijų.
Naudokite burnos skalavimo skystį ir venkite smirdančio maisto.
Valgant tokius maisto produktus kaip česnakai, svogūnai ir prieskoniai beveik kasdien, gali atsirasti nuolatinis blogas kvapas. Tačiau dažniausia priežastis yra prasta dantų higiena, kai maisto likučiai lieka burnoje. Šie likučiai pradeda pūti burnoje ir sukuria nemalonų kvapą. Be to, daug bakterijų lieka ant liežuvio ir gamina smirdančius sieros junginius.
Štai kur padeda burnos skalavimo skystis, nes jis padeda atsikratyti bakterijų ir suteikia šviežumo jausmą. Jei burnos skalavimo skystis turi fluoro, jis taip pat gali padėti kovoti su periodonto liga ir net sumažinti dantų ėduonį.
Naudokite tinkamus produktus, jei jūsų dantys yra jautrūs.
Jei gerti šaltą vandenį ir valgyti karštą sriubą jums yra kankinimas, galbūt turėtumėte apsilankyti pas dantų gydytoją. Tai gali būti todėl, kad jautrumas atsiranda, kai dantų emalis nusidėvi ir atidengia dantų šaknis. Dantų gydytojas gali patarti, kurie dantų pastos yra geriausios jautriems dantims, kad nenaudotumėte nieko, kas dar labiau pablogintų situaciją. Taip pat jis gali užtepti fluoro ant jautriausių vietų, kad sustiprintų emalį ir sumažintų skausmą.
Tai, ką galite padaryti namuose, tai naudoti švelnų dantų šepetėlį ir kruopščiai laikytis burnos higienos rutinos. Taip pat galite vengti rūgštaus maisto, kuris gali nusidėvinti jūsų dantų emalį.
Valykite dantis kasmet.
Prasta dantų higiena gali sukelti papildomą problemą – dantų spalvos pasikeitimą. Jei jų nevalote taip dažnai, kaip reikėtų, bakterijos, rūgštys ir apnašos kaupiasi lengviau ir apsigyvena burnoje. Tai apnašos ir akmenys sukelia geltoną apnašą ant jūsų dantų paviršiaus, todėl jie atrodo nepatraukliai.
Be to, kad valote dantis du kartus per dieną, turėtumėte kasmet apsilankyti pas dantų gydytoją patikrai ir valymui. Šio proceso metu dantų gydytojas pašalins akmenis ir apnašas iš sunkiai pasiekiamų vietų. Jis taip pat išvalys jūsų dantis specialiais įrankiais ir juos nušlifuos. Šis paskutinis žingsnis vėl padarys jūsų dantis blizgius ir pašalins geltoną atspalvį.
Apsilankykite pas dantų gydytoją, jei pastebite ką nors neįprasto.
Kartais žmonės pastebi opas burnos kampuose, kurios yra gana skausmingos. Nors galite galvoti, kad tai sukelia šaltas oras, iš tikrųjų tai sukelia bakterinės infekcijos. Tai gali būti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas, per didelis seilėtekis arba įprotis kasytis lūpas.
Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti, tai apsilankyti pas gydytoją ir paklausti apie sprendimus, kurie padės išgydyti šią problemą ir suteiks palengvėjimą. Gali tekti atlikti kraujo tyrimus, kad patikrintumėte, ar nėra trūkumų, kurie gali sukelti šią problemą.