Tačiau jei patinimas tampa dažnas, tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Pastovus tinimas gali rodyti organizmo sistemų disbalansą, pavyzdžiui, hormonų svyravimus, lėtines ligas, tokias kaip širdies ar inkstų problemas, arba tam tikrų vaistų poveikį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kai patinimas tampa reguliarus, ir kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatytos priežastys ir sprendžiamos galimos sveikatos problemos.
Straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nepakeičia medicininės konsultacijos. Sveikatos klausimais kreipkitės į savo gydytoją.
Akių patinimas
Aplink akis esanti oda yra plona ir jautri. Kartais žmonės susiduria su akių patinimu, kuris paprastai praeina savaime. Bet jei tai kartojasi dažnai, gali būti šios priežastys:
- Pernelyg didelis druskos vartojimas: Daug druskos vartojimas gali priversti organizmą kaupti skysčius, dėl ko atsiranda patinimas. Tai ypač dažnai pastebima po sūraus valgio, ypač ryte. Oda aplink akis dažniau paburksta, todėl atsiranda „maišeliai“ po akimis.
- Nepakankamas miegas: Nepakankamas miegas taip pat gali sukelti akių patinimą, kartu su nukarusiomis vokų linijomis, raudonomis akimis ir tamsiais ratilais.
- Alergijos: Alergijos gali sukelti skysčių kaupimąsi sinusuose ir aplink akis, dėl ko atsiranda patinimas po akimis.
- Akių infekcija: Infekcija vienoje arba abiejose akyse ar vokų srityje gali sukelti patinimą.
- Užsikimšę ašarų latakai: Kai ašarų latakai yra užsikimšę, skystis gali kauptis aplink akis.
- Graveso liga: Tai būklė, kai pasikeičia aplink akis esančių audinių struktūra.
- Mononukleozė: Pokyčiai akyse ir regėjime gali rodyti mononukleozę.
Apatinės veido dalies patinimas (smakras, skruostai)
Jei patinimas atsiranda smakro ir skruostų srityje, gali būti šios priežastys:
- Hipotirozė: Būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų.
- Kušingo sindromas: Būklė, kai antinksčiai gamina per daug kortizolio. Kiti požymiai – svorio padidėjimas, patinimas veide, riebalų kaupimasis aplink kaklą ir silpni raumenys.
- Sjogreno sindromas: Autoimuninė liga, sukelianti seilių ir ašarų liaukų uždegimą.
- Limfadenitas: Infekcija, sukelianti limfmazgių patinimą.
Seilių liaukų akmenys: Kalcio sankaupos seilių liaukose.
Patinusios rankos ir pirštai
Kartais rankos gali išsipūsti dėl per didelio skysčių kaupimosi audiniuose. Tai dažnai pasitaiko nėštumo metu arba esant temperatūros pokyčiams.
Kai rankos tinsta, jos gali atrodyti didesnės nei įprasta, o oda gali atrodyti išsipūtusi ar blizgi. Jei paspaudus odą lieka įdubimas, gali būti šios priežastys:
- Didelio sūraus maisto vartojimas: Gausus druskos kiekis gali priversti ląsteles kaupti vandenį, todėl atsiranda tinimas.
- Tam tikri vėžiai ir chemoterapijos vaistai taip pat gali sukelti rankų patinimą kartu su kojų, čiurnų, veido ir kitų kūno dalių tinimu.
- Inkstų ligos: Inkstai paprastai filtruoja skysčių perteklių, bet jei jie neveikia tinkamai, skystis kaupiasi ir sukelia tinimą.
- Artritas: Ši būklė sukelia sąnarių patinimą ir standumą, ypač rankose.
- Kraujagyslių problemos gali sukelti vienos rankos patinimą.
- Puffy hand sindromas: Retas atvejis, kuris gali atsirasti dėl IV injekcijų, kai vaistai dažnai švirkščiami į tą pačią vietą, pažeidžiant aplinkinius audinius.
Patinusios kojos, čiurnos ar pėdos
Kartais kojos ir čiurnos gali patinti dėl nekenksmingų priežasčių, pavyzdžiui, ilgai stovint ar vaikštant. Tačiau staigus ar didelis tinimas gali reikšti sveikatos problemą:
- Širdies nepakankamumas: Kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, skysčiai kaupiasi ir sukelia edemą.
- Kepenų ligos: Kepenys gamina albuminą – baltymą, kuris padeda sulaikyti skysčius kraujagyslėse. Jei kepenys neveikia tinkamai, skysčiai gali kauptis kojose ir čiurnose.
- Inkstų ligos: Pažeisti inkstai nesugeba tinkamai pašalinti skysčių, todėl atsiranda tinimas.
- Limfedema: Skysčių kaupimasis dėl pažeistų limfmazgių gali sukelti kojų patinimą.
- Venų nepakankamumas: Venos nesugeba pakankamai greitai išsiurbti kraujo į širdį, todėl atsiranda patinimas.
- Kraujo krešulys: Gali sukelti vienos kojos ar čiurnos patinimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus signalus. Laiku pastebėjus problemas ir pasikonsultavus su specialistu, galima išvengti rimtesnių komplikacijų.