Vitaminai yra būtini mikroelementai, kurių mūsų organizmui reikia nedideliais kiekiais, kad tinkamai veiktų. Jie atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant gerą sveikatą – nuo imuninės sistemos stiprinimo iki sveikų kaulų ir odos palaikymo. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip gaminami vitaminai ir iš kur jie? Čia atidžiau pažvelkime į įdomią vitaminų istoriją ir tai, kaip jie gaminami šiandien.
Vitaminų atradimas
Vitaminų atradimas datuojamas XX amžiaus pradžioje. 1912 metais lenkų biochemikas Kazimieras Funkas sukūrė terminą „vitaminas“, kad apibūdintų esminius organinius junginius, būtinus gyvybei.Jis tikėjo, kad šie junginiai gali užkirsti kelią ir išgydyti ligas, tokias kaip skorbutas, beriberi ir pellagra.
Vėlesniais metais mokslininkai išskyrė ir nustatė skirtingus vitaminus, įskaitant vitaminą A, B kompleksą, C, D, E ir K. Jie nustatė, kad kiekvienas vitaminas turi unikalių savybių ir vaidino specifinį vaidmenį organizme.
Vitaminų gamyba
Šiandien vitaminai gaminami įvairiais būdais, įskaitant cheminę sintezę, fermentaciją ir išgavimą iš natūralių šaltinių.
Cheminė sintezė
Cheminė sintezė yra įprastas vitaminų gamybos būdas. Tai apima sintetinių vitaminų versijų kūrimą naudojant chemines reakcijas. Cheminei sintezei naudojamos žaliavos gali būti iš natūralių arba sintetinių šaltinių.
Fermentacija
Fermentacija yra dar vienas vitaminų, ypač B grupės vitaminų, gamybos būdas. Šis procesas apima mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ar mielės, naudojimą vitaminams gaminti. Mikroorganizmai auginami didelėse talpyklose, o vitaminai išgaunami iš fermentacijos sultinio.
Gavyba iš natūralių šaltinių
Vitaminai taip pat gali būti išgauti iš natūralių šaltinių, tokių kaip augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai. Pavyzdžiui, vitaminą C galima išgauti iš citrusinių vaisių, vitaminą A – iš žuvų kepenų taukų, o vitaminą D – iš lanolino – vaškinės medžiagos, gaunamos iš avies vilnos.
Kodėl vitaminai yra skirtingų spalvų?
Galbūt pastebėjote, kad skirtingi vitaminai turi skirtingas spalvas. Pavyzdžiui, vitaminas A yra geltonas, vitaminas B2 yra geltonai žalias, o vitaminas C yra baltas. Šios spalvos atsiranda dėl vitaminų cheminės struktūros ir būdo, kaip jie sugeria šviesą.
Kiekvienas vitaminas turi unikalią cheminę struktūrą, kuri įtakoja tai, kaip jis sugeria šviesą. Vieni vitaminai sugeria šviesą matomajame spektre, kiti – ultravioletinių arba infraraudonųjų spindulių spektrą. Spalva, kurią matome, yra šviesos spalva, kurios vitaminas nesugeria.
Pavyzdžiui, vitaminas A yra geltonas, nes sugeria mėlyną ir žalią šviesą, o atspindi geltoną ir oranžinę šviesą. Vitaminas B2 yra geltonai žalios spalvos, nes sugeria mėlyną ir žalią šviesą ir atspindi geltonai žalią šviesą.
Apibendrinant,vitaminai yra būtinos maistinės medžiagos, reikalingos tinkamam mūsų kūno funkcionavimui. Jie atlieka lemiamą vaidmenį palaikant gerą sveikatą ir užkertant kelią lėtinėms ligoms. Nors vitaminų atradimas siekia daugiau nei šimtmetį, gamybos metodai laikui bėgant vystėsi ir plėtėsi.
Šiandien vitaminai gali būti gaminami naudojant cheminę sintezę, fermentaciją ir ekstrahavimą iš natūralių šaltinių. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, priklausomai nuo konkretaus vitamino ir norimo produkto.
Skirtingos vitaminų spalvos atsiranda dėl jų cheminės struktūros ir būdo, kaip jie sugeria ir atspindi šviesą. Supratimas, kaip gaminami vitaminai ir iš kur jie gaunami, gali padėti mums suprasti šių mikroelementų svarbą mūsų mityboje ir palaikant bendrą sveikatą bei gerovę.
